Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiauliai miestas šiaurės Lietuvoje ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas Šiaulių apskrities Šiaulių miesto
Šiaulių istorija
Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas; Šiaulių apskrities, Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras, taip pat kaimiškosios seniūnijos, priklausančios Šiaulių rajonui, centras.
Archeologiniai duomenys
Į muziejus patekę archeologiniai radiniai liudija dabartinių Šiaulių apylinkėse žmones gyvenus IV-III tūkstantmetyje pr. m. e. Neolito kultūroms priskirtini miesto apylinkėse rasti akmeniniai kirviai. Virvelinės keramikos kultūrai priskiriami laiviniai kovos kirviai, akmeninis gyvatgalvis kaplys. Iš vėlesnių laikų rasti keli bronziniai kirveliai. Pirmojo tūkstantmečio iki m. e. gyvenvietė yra buvusi netoli Šiaulių, Sauginiuose.
Daugiausia žmonių gyvenimo pėdsakų randama iš I–IV a. Vien Dubysos-Mūšos takoskyroje priskaičiuojama 20 pilkapynų ir tiems laikams būdingų papuošalų ir kitų dirbinių radimo vietų. 1990–2006 m. archeologės Birutės Salatkienės ištirtos Lieporių gyvenvietės radiniai rodo, kad jau IV a. apylinkėse buvo išplėtoti verslai, rastos netgi geležies lydimo iš balų rūdos krosnelės.
Seniausias laikotarpis
Šiaulių miestas įsikūręs ant senovės žemaičių ir žiemgalių genčių ribos. Tarp šių genčių istorijos tėkmėje šiek tiek keitėsi ir ribos, tai žiemgaliai paslinkdavo piečiau arba žemaičiai šiauriau. IX a.-XIII a. padaugėjus gyventojų, vystantis ūkiui, sustiprėjus mainams bei irstant gimininei bendruomenei, pradėjo formuotis baltų giminių sąjungos. Plintant žemdirbystei plėtėsi ir sėslios gyvenvietės. Rečiau buvo apgyvendinta tik pelkėta dab. Radviliškio rajono vakarinė ir šiaurinė dalis.
Tačiau pelkės buvo ir natūrali užtvara nuo agresyviai nusiteikusių kaimynų. Iš šiaurės Šiaulių apylinkes gynė Luponių pilis ir ežerai, pietuose, be Sauginių, buvo dar ir Dubysos pilis. Palyginti anksti turėjo susiformuoti ir prekybinis kelias nuo Rygos įlankos link Prūsų žemių ir nuo Baltijos jūros link Aukštaitijos ir dar toliau. Tai rodo ne tik tose žemėse gamintų papuošalų, ginklų, darbo įrankių radiniai, bet netgi Senovės Romos monetos, rastos buvusiose gyvenvietėse ir kapinynuose.
Miesto pradžia
Kaip teigia Bronius Kviklys, miestas pradėjo kurtis jau XI amžiuje. Su Šiaulių vardu siejamas Eiliuotoje Livonijos kronikoje paminėtas Saulės mūšis, kai 1236 m. rugsėjo 22 d. jungtinė lietuvių, žemaičių ir žemgalių kariuomenė sutriuškino Livonijos Ordino karius. Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m. Lotynų kalba rašytame vokiečių dokumente apie Žiemgalos padalinimą tarp Rygos arkivyskupo ir Ordino yra minimi Saulen, vėliau, Henriko Latvio kronikoje, 1358 m. Vartbergės kronikoje, dar ir Soule, Saulia.
Miestelio pradžia laikytina medinė , buvusi tarp dabar užakusio Vinkšnos ir Talšos ežerų, ant kalvelės, kurią supo Rūdės upelis. Nuo jos gynėjų šaulių (karių, medžiotojų) kilęs ir miesto vardas. Ant Salduvės kalno IX a.-XIII a. taip pat stovėjo medinė pilis. Abi pilis jungė kūlgrinda per Talšos ežerą. Po Žalgirio mūšio pilys neteko gynybinės reikšmės, tačiau Motiejaus Valančiaus minima 1445 m. pastatyta medinė bažnyčia leidžia spėti, kad tuo metu Šiauliai jau buvo stambi gyvenvietė, įgijusi krikščioniško miesto vaizdą. Miestelis kūrėsi aukštumoje į pietus nuo Talšos ežero, kelių sankryžoje.
Tačiau nei Šiauliai, nei Saulės žemė po 1348 m. Livonijos ordino kariuomenės žygio kronikose nebeminimi. Jos nemini nei 1390 m. Žemaičių ir Vokiečių ordino sutartis, kurioje išvardyti Žemaičių žemių atstovai, nei Janas Dlugošas, išvardijęs 7 Žemaitijos žemes, nors mini, kad jų yra 12. Tai leidžia manyti, kad Šiaulių žemės padėtis kitų žemių atžvilgiu buvo kitokia. Netgi 1567 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašyme stebina faktas, jog didžiulis Šiaulių valsčius turėjo pristatyti tik 31 raitelį. Tai reiškia, kad valsčiuje buvo menka bajorų žemėvalda, nes, kaip rodo vėlesni įvykiai, kai buvo įsteigta Šiaulių ekonomija, didžioji dalis žemių, taigi, ir dvarų, priklausė Didžiajam kunigaikščiui.
Tokia išskirtinė Saulės žemės padėtis galėjo atsirasti dar 1251 m., kai Didysis kunigaikštis Mindaugas, ties Tverais nugalėjęs Vykinto sąjungininkais tapusius žemės kunigaikščius Bulaičius arba Bulionis, ne tik paveržė mūšyje žuvusio žmoną , bet ir nusavino Bulionių žemes. Netgi krikšto metu perleisdamas Livonijos ordinui ir Žemaitijos vyskupui visą Žemaitiją, Mindaugas Saulės žemės nemini.
XV a. susikūrė Ldk Šiaulių dvaras, kuris tapo Šiaulių valsčiaus centru.
LDK miestas
1522 m. Šiauliai minimi kaip Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valsčiaus centras. Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1524 m. birželio 11 d. Žygimanto Senojo rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. Šiauliai tapo miesteliu. 1531 m. minimas Šiaulių vaitas Laurynas.
Miestelis Sovli pažymėtas 1555 m. sudarytame Europos žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė.
Miestu pirmąkart pavadintas 1569 m. valakų reformos metu, bet pirmosios miesto teisės suteiktos 1636 m. Tačiau Šiauliai dar buvo nesavivaldus miestas, miesto reikalus tvarkė Šiaulių ekonomijos administratoriaus skiriamas vaitas su pagalbininkais, trimis suolininkais.
Šiaulių ekonomija
1589 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė konstituciją, kuria įsteigta Šiaulių valda (nuo 1619 m. Šiaulių ekonomija) – karališkųjų dvarų suvienijimas, apėmęs Šiaulių, Gruzdžių, Žagarės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio dvarus. Visi šie dvarai, padalinti į traktus ir vaitystes, o 1768 m. į gubernijas ir raktus, buvo valdomi iš Šiaulių ekonomijos dvaro. Tačiau miestas, kaip Šiaulių ekonomijos administracinis centras, ekonomijoje nedominavo nei ūkiniu atžvilgiu, nei savo dydžiu, nei gyventojų skaičiumi. Netgi prieš 1649 m. gaisrą Šiauliuose buvo surašyta 120 dūmų, Joniškyje - 183, Naujojoje Žagarėje - 110, o su Senąja Žagare - apie 155. 1667 m. minimas Šiaulių pavietas.
1768 m. Šiaulių ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas ekonomiją padalino į keturias dalis – Šiaulių, Joniškio, Žagarės ir Gruzdžių gubernijas. Kiekviena gubernija buvo suskirstyta į raktus. Raktą sudarė dvaras su jam priklausančiais sodžiais. Ekonomijos Šiaulių gubernijos centriniam dvarui prigijo Gubernijos vardas. Tačiau pradėjus prokapitalistines radikalias ekonomines ir urbanistines reformas 1769 m. įvyko Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas.
Reformos keitė ir Šiaulių miesto vaizdą. XVIII a. pabaigoje Šiauliai iš netvarkingo medinio miestelio išaugo į taisyklingo stačiakampio miestą su keliasdešimčia mūrinių namų. Paminėtini klasicistinio stiliaus statiniai: trijų aukštų mūrinis bajorų teismo pastatas prie bažnyčios, austerija (užeigos namai) turgaus aikštėje, dviejų aukštų mūrinis paštas. Miestiečių gyvenamieji namai buvo statomi pagal tris ar keturis tipinius projektus iš plytų, iš medžio, iš medžio su plytų siena gatvės pusėje.
Miesto teisės
1713 m. kovo 13 d. karalius Augustas II savo raštu Šiauliams suteikė Magdeburgo teisės privilegiją, tačiau ji nebuvo realizuota. Greitai mirė ir tą pačią dieną vaitu paskirtas Užvenčio tijūnas Kazimieras Gorskis. 1775 m. į Šiaulius perkeltas Telšių teismų reparticijos centras.
1791 m. balandžio 21 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Mūsų karališkieji laisvieji miestai respublikos valstybėse“, kuriuo Šiauliams suteikta lokacinė privilegija, Šiauliai tapo pavieto centru. 1791 m. rugpjūčio 1 d. išrinktas Šiaulių miesto savivaldos organas – Šiaulių miesto magistratas. 1791 m. rugpjūčio 18 d. vaitu išrinktas Kazimieras Taliatas. 1791 m. lapkričio 9 d. Stanislovas Augustas patvirtino Šiauliams laisvojo miesto teises ir suteikė herbą. Šiauliai buvo pirmuoju iš 74 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų, tada gavusių tokias privilegijas.
Rusijos imperijos miestas
Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo nuo 1795 m. spalio 10 d. iki 1915 m. rugsėjo Šiauliai Rusijos imperijos valstybinis apskrities centras. 1800 m. sausio 31 d. Rusijos Imperijos Senato įsaku Šiauliuose įkurta rotušė. Miestą valdė gyventojų susirinkime kas treji metai renkami rotušės nariai. Rotušę sudarė burmistras, keturi ratmanai, sekretorius ir buhalteris. Nuo 1865 m. miestui tvarkyti kas ketveri metai renkama miesto dūma. Dūmos vykdomasis organas buvo valdyba. Dūmos ir valdybos pirmininkas buvo burmistras, kurio kandidatūrą tvirtino gubernatorius.
Visą Šiaulių apskritį buvo apėmęs 1830 m. sukilimas, miestas kelis kartus buvo užimtas sukilėlių, o sukilimui pralaimėjus nemažai sukilėlių buvo pakarti Pakartuvių kalne. 1863 m. sukilimo metu šiauliečiai buvo sudarę kelis karinius dalinius, prie miesto įvyko keli svarbūs mūšiai.
1851 m. atvėrė duris Šiaulių gimnazija, tapusi miesto inteligentijos kalve. Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių švietimo ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. Mieste telkėsi svarus lietuvių inteligentijos būrys, išvystęs tautinio atgimimo, švietimo ir kultūros puoselėjimo veiklą. XIX a. pabaigoje išgarsėjo Šiaulių gegužinės, lietuvių inteligentijos susibūrimai, kuriose buvo ne tik švenčiama, bet ir spendžiamos aktualios to meto tautinio sąjūdžio problemos. 1795 m. Šiaulių užkariautojo Platono Zubovo palikuonio Vladimiro Zubovo dvaras tapo ne tik lietuvybės skleidimo, bet ir socialdemokratinio judėjimo centru. Šiauliečiai aktyviai dalyvavo 1905–1907 m. revoliuciniuose įvykiuose.
1908–1914 m. kultūros šviečiamąjį darbą dirbo garsi Šiaulių „Varpo“ lietuvių dramos, muzikos, dainos draugija, rengusi spektaklius, šeštadieninius vakarus su paskaitomis kultūros temomis. Šiauliai išugdė garsių artistų ir režisierių, su miesto istorija susijusi ne vieno to meto rašytojo ar poeto literatūrinė ir visuomeninė veikla.
Tuo metu Šiauliai kaip ir visa Lietuva įžengė į pramonės revoliucijos, spartaus technologinio vystymosi, urbanistinės plėtros etapą. 1836–1858 m. nutiestas plentas Ryga-Tilžė, 1871 m. Šiaulius kirto Liepojos-Romnų geležinkelis. Patogi geografinė padėtis susisiekimo kelių su Europa ir Rusija atžvilgiu tapo esmine mažo miestelio virsmo pramonės centru prielaida. Jau 1897 m. Šiauliai po Kauno buvo antras pagal gyventojų skaičių miestas. Mieste įsikūrė modernus to laikmečio Ch. Frenkelio odų fabrikas, tapęs didžiausiu visoje Rusijos imperijoje odų fabriku. Gatvės buvo apšviečiamos žibaliniais žibintais.
Tarpukaris
Artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui, 1915 m. besitraukiantys rusai miestą padegė, o 1918–1919 m. jis buvo dar ir subombarduotas, sugriauta 65 % miesto pastatų. Šiauliai tapo apskrities centru, pavaldžiu vokiečių sudarytai Lietuvos srities administracijai, nuo 1917 m. – Lietuvos karinei valdybai.
1918 m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje. 1919 m. suteiktos apskrities miesto, o 1931 m. pirmaeilio Lietuvos miesto teisės. 1923 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių užėmė trečią vietą po Kauno ir Klaipėdos.
Iki 1929 m. miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas. Centre pastatytos administracinės įstaigos, visuomeniniai pastatai, gražūs gyvenamieji namai. Centrinės gatvės išgrįstos netašytais akmenimis, apšviestos Bačiūnų, vėliau Rėkyvos elektrinėje gaminama elektra. Jau 1925 m. pradėti pirmieji vandentiekio ir kanalizacijos įvedimo darbai. 1936 m. mieste buvo įrengti telefono automatai, o telefono abonentų skaičius 1937 m. išaugo iki 700. 1932 m. Šiauliai geležinkeliu buvo sujungti su Klaipėda.
1938 m. Šiauliuose buvo pagaminta apie 85 % visos Lietuvos odos, 60 % avalynės, 75 % linų pluošto, 35 % saldainių pramonės produkcijos. Deja, 1944 m. liepą miestas vėl buvo sugriautas. Po Šiaulių puolamosios operacijos Liepos 27 dieną miestą užėmė sovietų kariuomenės 16-oji divizija, vadovaujama I. Bagramiano.
Sovietmetis
Pirmasis pramonės rajonas Šiauliuose buvo Gubernija. XX a. 2-ojoje pusėje susiformavo Rėkyvos ir Lieporių pramonės rajonai.
Sovietmečiu veikė „Vairo“ dviračių ir variklių, staklių, LTSR 40-mečio televizorių, padangų remonto, statybinių konstrukcijų gamyklos, „Verpsto“ trikotažo ir neaustinių medžiagų fabrikai, „Elnio“ odos ir avalynės, „Rūtos“ konditerijos pramonės gamybiniai susivienijimai, mėsos, duonos ir makaronų, pieno kombinatai – viso apie 6 proc. visos respublikos pramonės produkcijos. Regiono geležinkelius valdė Pabaltijo geležinkelio Šiaulių apygarda.
Mieste pastatytas „Šiaulių“ viešbutis (1979 m., architektai R. Kamaitis ir A. Paulauskas), viešoji biblioteka (1977 m., architektas K. Laurikietis), parodų rūmai (1977 m., architektas A. Petrikauskas), kultūros rūmai (1971 m., architektas A. Ratnikas). 1975 m. įrengtas pėsčiųjų bulvaras (architektė V. Taujanskienė, dizaineris V. Puronas). Įkurti fotografijos, radijo ir televizijos, geležinkelio, dviračių muziejai.
Miesto valdymas
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIII–XVI a. | ? | Šiaulių žemės centras | |
| XVI a. vidurys | Šiaulių valsčiaus centras | – | Žemaitijos seniūnija |
| XVII a. | ? | ||
| 1775–1793 m. | Šiaulių reparticijos centras | ||
| 1793–1795 m. | Šiaulių žemės centras | ||
| 1795–1796 m. | ? | Šiaulių apskrities centras | Vilniaus gubernija |
| 1796–1801 m. | ? | Lietuvos gubernija | |
| 1801–1842 m. | ? | Vilniaus gubernija | |
| 1842–1915 m. | ? | Kauno gubernija | |
| 1919–1941 m. | Šiaulių valsčiaus centras | ||
| 1941–1944 m. | Šiaulių krašto apygardos centras | ||
| 1944–1946 m. | |||
| 1946–1950 m. | respublikinio pavaldumo miestas, Šiaulių apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | Šiaulių apylinkės centras | srities pavaldumo miestas, Šiaulių rajono centras | Šiaulių srities centras |
| 1953–1994 m. | respublikinio pavaldumo miestas, Šiaulių rajono centras | ||
| nuo 1994 m. | 2 seniūnijos: Medelyno seniūnija ir Rėkyvos seniūnija | Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybės centras | Šiaulių apskrities centras |
Kiti straipsniai
- Šiauliai
- Šiaulių demografija
- Šiaulių dramos teatras
- Šiaulių herbas
- Šiaulių miesto savivaldybės taryba
- Šiaulių oro uostas
- Šiaulių vyskupija
Šaltiniai
- Lietuvos archeologijos atlasas. T.1, Vilnius, 1974. p.183
- Salatkienė B. Lieporių 1-sios gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. V., - 2000 m. -P.-103-106.
- Birutė Salatkienė. Lieporių 1-osios gyvenvietės tyrinėjimai Archyvuota kopija 2008-03-20 iš Wayback Machine projekto.
- Šiaulių miesto istorija. T.I Šiauliai. Momentas. 1991
- Edvardas Gudavičius. 1219 m. sutarties dalyviai ir jų vaidmuo suvienijant Lietuvą. Istorija. 1982. T 22.
- Šiaulių miesto istorija. T. I
Literatūra
- Šiauliečiai laikraščio puslapiuose (sud. Zita Katkienė). – Šiauliai: Lucilijus, 2011. – 424 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-32-131-6
Nuorodos
- Szawle. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 811 psl. (lenk.)
- Savivaldybės tinklalapis Archyvuota kopija 2007-11-05 iš Wayback Machine projekto.
- Šiaulių „Aušros“ muziejus Archyvuota kopija 2005-05-03 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaulių istorija, Kas yra Šiaulių istorija? Ką reiškia Šiaulių istorija?
Siauliai miestas siaures Lietuvoje ketvirtasis pagal gyventoju skaiciu salies miestas Siauliu apskrities Siauliu miesto savivaldybes ir Siauliu rajono savivaldybes administracinis centras taip pat kaimiskosios seniunijos priklausancios Siauliu rajonui centras Livonijos aktas 1254 m apie Ziemgalos padalinima tarp Rygos arkivyskupo ir Ordino kuriame minimi Saulen SiauliaiSiauliai Szavle Livonijos zemelapyjeSiauliu planas 1800 m Siauliu planas 1849 m Rusijos caro 1854 m patvirtintas Siauliu herbasSiauliu planas 1874 m Siauliu baznycia XIX amziujeSiauliu planas 1913 m Vokieciu kareiviai deganciuose Siauliuose 1915 m Siauliai Pirmojo pasaulinio karo metaisSiauliai Pirmojo pasaulinio karo metaisSiauliu planas 1925 m LSSR herbas miesto aikstejePaminklas sovietinei armijai miesto aikstejeBuvusio paminklo sovietinei armijai skulptura sandelyjeArcheologiniai duomenysĮ muziejus pateke archeologiniai radiniai liudija dabartiniu Siauliu apylinkese zmones gyvenus IV III tukstantmetyje pr m e Neolito kulturoms priskirtini miesto apylinkese rasti akmeniniai kirviai Virvelines keramikos kulturai priskiriami laiviniai kovos kirviai akmeninis gyvatgalvis kaplys Is velesniu laiku rasti keli bronziniai kirveliai Pirmojo tukstantmecio iki m e gyvenviete yra buvusi netoli Siauliu Sauginiuose Daugiausia zmoniu gyvenimo pedsaku randama is I IV a Vien Dubysos Musos takoskyroje priskaiciuojama 20 pilkapynu ir tiems laikams budingu papuosalu ir kitu dirbiniu radimo vietu 1990 2006 m archeologes Birutes Salatkienes istirtos Lieporiu gyvenvietes radiniai rodo kad jau IV a apylinkese buvo ispletoti verslai rastos netgi gelezies lydimo is balu rudos krosneles Seniausias laikotarpisSiauliu miestas įsikures ant senoves zemaiciu ir ziemgaliu genciu ribos Tarp siu genciu istorijos tekmeje siek tiek keitesi ir ribos tai ziemgaliai paslinkdavo pieciau arba zemaiciai siauriau IX a XIII a padaugejus gyventoju vystantis ukiui sustiprejus mainams bei irstant gimininei bendruomenei pradejo formuotis baltu giminiu sajungos Plintant zemdirbystei pletesi ir seslios gyvenvietes Reciau buvo apgyvendinta tik pelketa dab Radviliskio rajono vakarine ir siaurine dalis Taciau pelkes buvo ir naturali uztvara nuo agresyviai nusiteikusiu kaimynu Is siaures Siauliu apylinkes gyne Luponiu pilis ir ezerai pietuose be Sauginiu buvo dar ir Dubysos pilis Palyginti anksti turejo susiformuoti ir prekybinis kelias nuo Rygos įlankos link Prusu zemiu ir nuo Baltijos juros link Aukstaitijos ir dar toliau Tai rodo ne tik tose zemese gamintu papuosalu ginklu darbo įrankiu radiniai bet netgi Senoves Romos monetos rastos buvusiose gyvenvietese ir kapinynuose Miesto pradziaKaip teigia Bronius Kviklys miestas pradejo kurtis jau XI amziuje Su Siauliu vardu siejamas Eiliuotoje Livonijos kronikoje paminetas Saules musis kai 1236 m rugsejo 22 d jungtine lietuviu zemaiciu ir zemgaliu kariuomene sutriuskino Livonijos Ordino karius Siauliu zeme pirma karta pamineta Livonijos akte 1254 m Lotynu kalba rasytame vokieciu dokumente apie Ziemgalos padalinima tarp Rygos arkivyskupo ir Ordino yra minimi Saulen veliau Henriko Latvio kronikoje 1358 m Vartberges kronikoje dar ir Soule Saulia Miestelio pradzia laikytina medine buvusi tarp dabar uzakusio Vinksnos ir Talsos ezeru ant kalveles kuria supo Rudes upelis Nuo jos gyneju sauliu kariu medziotoju kiles ir miesto vardas Ant Salduves kalno IX a XIII a taip pat stovejo medine pilis Abi pilis junge kulgrinda per Talsos ezera Po Zalgirio musio pilys neteko gynybines reiksmes taciau Motiejaus Valanciaus minima 1445 m pastatyta medine baznycia leidzia speti kad tuo metu Siauliai jau buvo stambi gyvenviete įgijusi krikscionisko miesto vaizda Miestelis kuresi aukstumoje į pietus nuo Talsos ezero keliu sankryzoje Taciau nei Siauliai nei Saules zeme po 1348 m Livonijos ordino kariuomenes zygio kronikose nebeminimi Jos nemini nei 1390 m Zemaiciu ir Vokieciu ordino sutartis kurioje isvardyti Zemaiciu zemiu atstovai nei Janas Dlugosas isvardijes 7 Zemaitijos zemes nors mini kad ju yra 12 Tai leidzia manyti kad Siauliu zemes padetis kitu zemiu atzvilgiu buvo kitokia Netgi 1567 m Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes surasyme stebina faktas jog didziulis Siauliu valscius turejo pristatyti tik 31 raitelį Tai reiskia kad valsciuje buvo menka bajoru zemevalda nes kaip rodo velesni įvykiai kai buvo įsteigta Siauliu ekonomija didzioji dalis zemiu taigi ir dvaru priklause Didziajam kunigaiksciui Tokia isskirtine Saules zemes padetis galejo atsirasti dar 1251 m kai Didysis kunigaikstis Mindaugas ties Tverais nugalejes Vykinto sajungininkais tapusius zemes kunigaikscius Bulaicius arba Bulionis ne tik paverze musyje zuvusio zmona bet ir nusavino Bulioniu zemes Netgi kriksto metu perleisdamas Livonijos ordinui ir Zemaitijos vyskupui visa Zemaitija Mindaugas Saules zemes nemini XV a susikure Ldk Siauliu dvaras kuris tapo Siauliu valsciaus centru LDK miestasSiauliu valscius 1522 m Siauliai minimi kaip Lietuvos Didziosios kunigaikstystes valsciaus centras Siauliu miesto vardas pirma karta paminetas 1524 m birzelio 11 d Zygimanto Senojo raste kuriuo Siauliu valscius perduodamas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui Siauliai tapo miesteliu 1531 m minimas Siauliu vaitas Laurynas Miestelis Sovli pazymetas 1555 m sudarytame Europos zemelapyje Miestelis kuresi ukiniu poziuriu svarbioje vietoje patogioje prekybos keliu sankryzoje aukstumoje į pietvakarius nuo Talsos ezero Istorinis miesto centras buvusi Turgaus dabar Prisikelimo aikste Miestu pirmakart pavadintas 1569 m valaku reformos metu bet pirmosios miesto teises suteiktos 1636 m Taciau Siauliai dar buvo nesavivaldus miestas miesto reikalus tvarke Siauliu ekonomijos administratoriaus skiriamas vaitas su pagalbininkais trimis suolininkais Siauliu ekonomija 1589 m Abieju Tautu Respublikos Seimas prieme konstitucija kuria įsteigta Siauliu valda nuo 1619 m Siauliu ekonomija karaliskuju dvaru suvienijimas apemes Siauliu Gruzdziu Zagares Joniskio Pakruojo Radviliskio dvarus Visi sie dvarai padalinti į traktus ir vaitystes o 1768 m į gubernijas ir raktus buvo valdomi is Siauliu ekonomijos dvaro Taciau miestas kaip Siauliu ekonomijos administracinis centras ekonomijoje nedominavo nei ukiniu atzvilgiu nei savo dydziu nei gyventoju skaiciumi Netgi pries 1649 m gaisra Siauliuose buvo surasyta 120 dumu Joniskyje 183 Naujojoje Zagareje 110 o su Senaja Zagare apie 155 1667 m minimas Siauliu pavietas 1768 m Siauliu ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas ekonomija padalino į keturias dalis Siauliu Joniskio Zagares ir Gruzdziu gubernijas Kiekviena gubernija buvo suskirstyta į raktus Rakta sudare dvaras su jam priklausanciais sodziais Ekonomijos Siauliu gubernijos centriniam dvarui prigijo Gubernijos vardas Taciau pradejus prokapitalistines radikalias ekonomines ir urbanistines reformas 1769 m įvyko Siauliu ekonomijos valstieciu sukilimas Reformos keite ir Siauliu miesto vaizda XVIII a pabaigoje Siauliai is netvarkingo medinio miestelio isaugo į taisyklingo staciakampio miesta su keliasdesimcia muriniu namu Paminetini klasicistinio stiliaus statiniai triju aukstu murinis bajoru teismo pastatas prie baznycios austerija uzeigos namai turgaus aiksteje dvieju aukstu murinis pastas Miestieciu gyvenamieji namai buvo statomi pagal tris ar keturis tipinius projektus is plytu is medzio is medzio su plytu siena gatves puseje Miesto teises 1713 m kovo 13 d karalius Augustas II savo rastu Siauliams suteike Magdeburgo teises privilegija taciau ji nebuvo realizuota Greitai mire ir ta pacia diena vaitu paskirtas Uzvencio tijunas Kazimieras Gorskis 1775 m į Siaulius perkeltas Telsiu teismu reparticijos centras 1791 m balandzio 21 d Abieju Tautu Respublikos Seimas prieme įstatyma Musu karaliskieji laisvieji miestai respublikos valstybese kuriuo Siauliams suteikta lokacine privilegija Siauliai tapo pavieto centru 1791 m rugpjucio 1 d isrinktas Siauliu miesto savivaldos organas Siauliu miesto magistratas 1791 m rugpjucio 18 d vaitu isrinktas Kazimieras Taliatas 1791 m lapkricio 9 d Stanislovas Augustas patvirtino Siauliams laisvojo miesto teises ir suteike herba Siauliai buvo pirmuoju is 74 Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes miestu tada gavusiu tokias privilegijas Rusijos imperijos miestasPo Treciojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo nuo 1795 m spalio 10 d iki 1915 m rugsejo Siauliai Rusijos imperijos valstybinis apskrities centras 1800 m sausio 31 d Rusijos Imperijos Senato įsaku Siauliuose įkurta rotuse Miesta valde gyventoju susirinkime kas treji metai renkami rotuses nariai Rotuse sudare burmistras keturi ratmanai sekretorius ir buhalteris Nuo 1865 m miestui tvarkyti kas ketveri metai renkama miesto duma Dumos vykdomasis organas buvo valdyba Dumos ir valdybos pirmininkas buvo burmistras kurio kandidatura tvirtino gubernatorius Visa Siauliu apskritį buvo apemes 1830 m sukilimas miestas kelis kartus buvo uzimtas sukileliu o sukilimui pralaimejus nemazai sukileliu buvo pakarti Pakartuviu kalne 1863 m sukilimo metu siaulieciai buvo sudare kelis karinius dalinius prie miesto įvyko keli svarbus musiai 1851 m atvere duris Siauliu gimnazija tapusi miesto inteligentijos kalve Spaudos draudimo metais Siauliai buvo tape vienu svarbiausiu svietimo ir draudziamos spaudos paskirstymo centru Mieste telkesi svarus lietuviu inteligentijos burys isvystes tautinio atgimimo svietimo ir kulturos puoselejimo veikla XIX a pabaigoje isgarsejo Siauliu geguzines lietuviu inteligentijos susiburimai kuriose buvo ne tik svenciama bet ir spendziamos aktualios to meto tautinio sajudzio problemos 1795 m Siauliu uzkariautojo Platono Zubovo palikuonio Vladimiro Zubovo dvaras tapo ne tik lietuvybes skleidimo bet ir socialdemokratinio judejimo centru Siaulieciai aktyviai dalyvavo 1905 1907 m revoliuciniuose įvykiuose 1908 1914 m kulturos svieciamajį darba dirbo garsi Siauliu Varpo lietuviu dramos muzikos dainos draugija rengusi spektaklius sestadieninius vakarus su paskaitomis kulturos temomis Siauliai isugde garsiu artistu ir rezisieriu su miesto istorija susijusi ne vieno to meto rasytojo ar poeto literaturine ir visuomenine veikla Tuo metu Siauliai kaip ir visa Lietuva įzenge į pramones revoliucijos spartaus technologinio vystymosi urbanistines pletros etapa 1836 1858 m nutiestas plentas Ryga Tilze 1871 m Siaulius kirto Liepojos Romnu gelezinkelis Patogi geografine padetis susisiekimo keliu su Europa ir Rusija atzvilgiu tapo esmine mazo miestelio virsmo pramones centru prielaida Jau 1897 m Siauliai po Kauno buvo antras pagal gyventoju skaiciu miestas Mieste įsikure modernus to laikmecio Ch Frenkelio odu fabrikas tapes didziausiu visoje Rusijos imperijoje odu fabriku Gatves buvo apsvieciamos zibaliniais zibintais TarpukarisArtejant Pirmojo pasaulinio karo frontui 1915 m besitraukiantys rusai miesta padege o 1918 1919 m jis buvo dar ir subombarduotas sugriauta 65 miesto pastatu Siauliai tapo apskrities centru pavaldziu vokieciu sudarytai Lietuvos srities administracijai nuo 1917 m Lietuvos karinei valdybai 1918 m Siauliuose susikure pirmoji demokratine savivaldybe Lietuvoje 1919 m suteiktos apskrities miesto o 1931 m pirmaeilio Lietuvos miesto teises 1923 m Siauliai pagal gyventoju skaiciu uzeme trecia vieta po Kauno ir Klaipedos Iki 1929 m miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas Centre pastatytos administracines įstaigos visuomeniniai pastatai grazus gyvenamieji namai Centrines gatves isgrįstos netasytais akmenimis apsviestos Baciunu veliau Rekyvos elektrineje gaminama elektra Jau 1925 m pradeti pirmieji vandentiekio ir kanalizacijos įvedimo darbai 1936 m mieste buvo įrengti telefono automatai o telefono abonentu skaicius 1937 m isaugo iki 700 1932 m Siauliai gelezinkeliu buvo sujungti su Klaipeda 1938 m Siauliuose buvo pagaminta apie 85 visos Lietuvos odos 60 avalynes 75 linu pluosto 35 saldainiu pramones produkcijos Deja 1944 m liepa miestas vel buvo sugriautas Po Siauliu puolamosios operacijos Liepos 27 diena miesta uzeme sovietu kariuomenes 16 oji divizija vadovaujama I Bagramiano SovietmetisPirmasis pramones rajonas Siauliuose buvo Gubernija XX a 2 ojoje puseje susiformavo Rekyvos ir Lieporiu pramones rajonai Sovietmeciu veike Vairo dviraciu ir varikliu stakliu LTSR 40 mecio televizoriu padangu remonto statybiniu konstrukciju gamyklos Verpsto trikotazo ir neaustiniu medziagu fabrikai Elnio odos ir avalynes Rutos konditerijos pramones gamybiniai susivienijimai mesos duonos ir makaronu pieno kombinatai viso apie 6 proc visos respublikos pramones produkcijos Regiono gelezinkelius valde Pabaltijo gelezinkelio Siauliu apygarda Mieste pastatytas Siauliu viesbutis 1979 m architektai R Kamaitis ir A Paulauskas viesoji biblioteka 1977 m architektas K Laurikietis parodu rumai 1977 m architektas A Petrikauskas kulturos rumai 1971 m architektas A Ratnikas 1975 m įrengtas pesciuju bulvaras architekte V Taujanskiene dizaineris V Puronas Įkurti fotografijos radijo ir televizijos gelezinkelio dviraciu muziejai Miesto valdymasAdministracinis teritorinis pavaldumasXIII XVI a Siauliu zemes centrasXVI a vidurys Siauliu valsciaus centras Zemaitijos seniunijaXVII a 1775 1793 m Siauliu reparticijos centras1793 1795 m Siauliu zemes centras1795 1796 m Siauliu apskrities centras Vilniaus gubernija1796 1801 m Lietuvos gubernija1801 1842 m Vilniaus gubernija1842 1915 m Kauno gubernija1919 1941 m Siauliu valsciaus centras1941 1944 m Siauliu krasto apygardos centras1944 1946 m 1946 1950 m respublikinio pavaldumo miestas Siauliu apskrities centras1950 1953 m Siauliu apylinkes centras srities pavaldumo miestas Siauliu rajono centras Siauliu srities centras1953 1994 m respublikinio pavaldumo miestas Siauliu rajono centrasnuo 1994 m 2 seniunijos Medelyno seniunija ir Rekyvos seniunija Siauliu miesto savivaldybe Siauliu rajono savivaldybes centras Siauliu apskrities centrasKiti straipsniaiSiauliai Siauliu demografija Siauliu dramos teatras Siauliu herbas Siauliu miesto savivaldybes taryba Siauliu oro uostas Siauliu vyskupijaSaltiniaiLietuvos archeologijos atlasas T 1 Vilnius 1974 p 183 Salatkiene B Lieporiu 1 sios gyvenvietes tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais V 2000 m P 103 106 Birute Salatkiene Lieporiu 1 osios gyvenvietes tyrinejimai Archyvuota kopija 2008 03 20 is Wayback Machine projekto Siauliu miesto istorija T I Siauliai Momentas 1991 Edvardas Gudavicius 1219 m sutarties dalyviai ir ju vaidmuo suvienijant Lietuva Istorija 1982 T 22 Siauliu miesto istorija T ILiteraturaSiaulieciai laikrascio puslapiuose sud Zita Katkiene Siauliai Lucilijus 2011 424 p iliustr ISBN 978 9955 32 131 6NuorodosVikiteka Siauliu istorija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Siauliu istorija Szawle Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XI Sochaczew Szlubowska Wola Warszawa 1890 811 psl lenk Savivaldybes tinklalapis Archyvuota kopija 2007 11 05 is Wayback Machine projekto Siauliu Ausros muziejus Archyvuota kopija 2005 05 03 is Wayback Machine projekto