Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 55 57 š pl 23 19 11 r ilg 55 93250 š pl 23 31972 r ilg 55 93250 23 31972 Kitos reikšmės Šv apaštalų Petro ir Povilo b
Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra
55°55′57″ š. pl. 23°19′11″ r. ilg. / 55.93250°š. pl. 23.31972°r. ilg.
- Kitos reikšmės – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
| Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra | |
|---|---|
| Vyskupija | Šiaulių |
| Dekanatas | Šiaulių |
| Savivaldybė | Šiaulių miestas |
| Gyvenvietė | Šiauliai |
| Adresas | Aušros takas 3 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1626 m. |
| Stilius | renesansas |
Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra – popiežiaus Jono Pauliaus II 1997 m. įsteigtos Šiaulių vyskupijos centras. Po popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Kryžių kalne buvo įsteigta Šiaulių vyskupija ir Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai buvo suteiktas katedros titulas. Piligrimai, aplankę Kryžių kalną, dažnai užsuka pasimelsti ir aplankyti Šiaulių katedrą. Vasaros metu piligrimai, atvykę į Šiaulių katedrą, nuo čia dažniausiai pėsčiomis keliauja į Kryžių kalną. Katedra matoma iš tolo, važiuojant visais į Šiaulius vedančiais keliais. Katedros bokšto aukštis 70 m.
Istorija
Išlikę daug pasakojimų, kodėl būtent šioje vietoje pastatyta Katedra. Legenda sako, kad kartą į Šiaulius atėjo didžiulis jautis ir atsigulęs pailsėti užmigo amžinu miegu. Laikui bėgant, vėjas apnešė jį žemėmis ir taip susidarė aukštumėlė, ant kurios dabar stovi šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra.
Pirmąją medinę bažnyčią Šiauliuose 1445 m. pastatė Žemaičių seniūnas Mykolas Kęsgaila. Ji turėjo nuolatinį kunigą. Po 1617 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia, kurią 1634 m. spalio 8 d. pašventino Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius. Zigmantas Vaza jos išlaikymui 1617 m. skyrė 72 valakus žemės. 1625 m. ant bažnyčios sienos pritvirtintas saulės laikrodis. 1655 m. bažnyčia apdegė. Klebonui 1676 m. nurodyta ją restauruoti.
Nors daugelis Europoje vykusių istorinių procesų į Lietuvą atkeliaudavo pavėlavę dešimtmečiais, dėl to jos istorija nėra mažiau vertinga. Lietuvos architektūros istorijoje gausu įvairių laikotarpių stilių architektūros kūrinių, kurie tiksliai išreiškia savo epochą, tam tikro laikmečio dvasią, architektūros sampratą. Šv. Onos bažnyčia Vilniuje laikoma ryškiausiu gotikos, Pažaislio vienuolynas – baroko, Vilniaus arkikatedra – klasicizmo stilistikos įsikūnijimu, o Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra yra ryškiausias renesanso epochos kūrinys Lietuvos architektūroje.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus „puikiausia ant visų Žemaičių“ vadintai Šiaulių katedrai beveik 400 metų. Pastatas didingas, įspūdingo aukščio, originalių architektūrinių detalių. Bažnyčia tarsi pritaikyta gynybai – jos pagrindinio fasado erkeriai ir šventoriaus vartų bokšteliai su šaudymo angomis sukuria galingos tvirtovės įspūdį. Šventoriaus vartai, esantys priešais pagrindinį fasadą, pabrėžia bažnyčios gynybinį pobūdį ir yra vieninteliai tokie Lietuvoje. Tokį originalų sprendimą nulėmė renesansinio stiliaus tradicijos ir praktinė būtinybė – sakralinių pastatų lobynai viliojo plėšikus, dažnai bažnyčios nukentėdavo ir per protestantų riaušes.
Bažnyčia įžymi ne vien dėl unikalios architektūros ir meninės vertės. Jos pašventinimas 1634 m. tapo svarbiu įvykiu lietuvių raštijos istorijoje. Kunigo Petro Tarvainio sukurta ir išleista eiliuota panegirika vyskupui „Linksmasis pasveikinimas“ yra pirmasis palyginti sklandaus silabinio eiliavimo pavyzdys lietuvių literatūroje. Nors buvo pašventintas, pastatas dar nebuvo baigtas įrengti, jo architektūrinis vaizdas galutinai susiformavo XVII a. viduryje. Tačiau šis pirminis vaizdas šiandien pakitęs. Katedra buvo niokojama karų ir gamtos stichijų. Renesanso epochai būdingą pastato tūrį pakeitė 1924 m. perstatytos šoninės koplytėlės. Per gaisrą 1944 m. sudegė didelė dalis medinės vidaus įrangos: baldai, meno vertybės, vargonai. Ne kartą teko rekonstruoti bažnyčios skliautus, kurie XIX a. vizitatorių buvo vadinami „nepaprastu menu“. Skaudžiausias buvo 1880 m. liepos 8 d. gaisras. Į bokštą trenkęs žaibas sudegino medinę jo viršūnę ir suniokojo jame įrengtą laikrodį. Laikrodis Lietuvos bažnyčiose – retas reiškinys. Jį įsirengti įstengdavo ne kiekvienas miestas ar miestelis, nepigiai kainavo ir jo išlaikymas. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad šiauliečiai su vaitu Andriumi Gradausku kreipėsi į karalių Vladislovą Vazą, prašydami leisti įrengti bažnyčios bokšte laikrodį. 1643 m. toks leidimas buvo duotas, ir netrukus įmontuotas mechaninis laikrodis bei įrenginys valandoms mušti. Beje, iki šiol pietiniame katedros fasade yra išlikęs saulės laikrodis. Tiksliai nežinoma, kada jis įrengtas. Istoriografijoje yra įsivyravusi nuomonė, kad tai vienas seniausių saulės laikrodžių Lietuvoje, datuojamas 1625 m. ar vėlesne data (tai klaidingai nustatyta bažnyčios pastatymo data, vyravusi XIX a. pab.–XX a. pr. publikacijose), tačiau greičiausiai jis įrengtas daug vėliau, netekus mechaninio laikrodžio.
1820 m. bažnyčiai priklausė Lieporių, Meškuičių, Verdulių, Vijolių kaimai. 1841 m. priklausė 80 valakų žemės, Kužių, Meškuičių filijos. Šiauliuose gyveno 5 kunigai. 1880 m. sudegė bažnyčios bokštas; atstatytas kitokios formos, be kupolo. Po 1896 m. sutvirtintos koplyčios sienos, užmūrytos durys, kitos įtaisytos bažnyčios sienoje. 1944 m. puolant rusų kariuomenei bažnyčia apgriauta.
1951–1953 m. restauruoti skliautai, 1956 m. – bokštas (inž. B. Kriščiūnas, architektas Simonas Ramunis). Nuo 1953 m. restauravimu rūpinosi klebonas Liudvikas Mažonavičius (1919–1983, palaidotas šventoriuje).
1997 m. gegužės 28 d. popiežiaus Jono Pauliaus II įkurta Šiaulių vyskupija. Bažnyčia tapo šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio rūpesčiu pastatui atliktas kapitalinis remontas, įrengtas naujas, šiuolaikinius kanonus atitinkantis altorius. Katedra ir iš išorės, ir viduje išdažyta dviem baltos spalvos atspalviais. Įrengtas išorės apšvietimas, turintis kelias valdymo programas. Šventinis apšvietimas įjungiamas per visas bažnytines ir Šiaulių miesto šventes.
Architektūra
Bažnyčia renesansinė, lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su šešiasiene apside. Šventoriaus tvora aukštoka, mūrinė, su sargybos bokšteliais kampuose ir šaudymo angomis. Ant pietinės pastato sienos 1625 m. įrengtas saulės laikrodis.
Bažnyčios planas, fasadų kompozicija, siluetas ir interjeras sudėtingesni negu kitų renesansinių bažnyčių. Ji kelis kartus degė. Po paskutinio gaisro per Antrąjį Pasaulinį karą atstatyta tokia, kokia buvo prieš gaisrą. Bažnyčia vienanavė, su , aštuonkampe presbiterija, fasade – aštuonkampis bokštas su smailėjančia viršūne gerokai aukštesnis negu kitų šios grupės bažnyčių. Iš 1857 m. piešinio matyti, kad anksčiau bokštas buvo tarpsniu žemesnis ir turėjo dviejų pakopų varpo pavidalo šalmą. Bokšto apatinio (keturkampio) tarpsnio kraštuose įkomponuoti bokšteliai – erkeriai, pabrėžiantys portalo kompoziciją. Gausiame pastato dekore vyrauja kolonos, sujungtos arkiniais stogeliais. Bažnyčios sienas iš išorės ir vidaus skaido piliastrai, fasaduose sujungti nedidelėmis sudvejintomis (būdingomis Lietuvos renesansui) arkomis. Tarp piliastrų dvi eilės langų: apačioje – pusapskričių sąramų, o virš jų – apskritų. Transepto galų sienos ir frontonai dekoruoti Šiaurės Europos renesansui būdingais menčių su arkutėmis motyvais.
Bažnyčios nava aukšta, erdvi, bet transeptas į jos erdvę įsijungia nedarniai; transeptą nuo navos skiria lėkštos arkos, todėl susidaro įspūdis, lyg tai būtų du atskiri priestatai. Vargonų choro aukštyje aplink visą bažnyčią eina neplati galerija su medine baliustrada. Galeriją remia platus karnizas. Transepte ji išsiplečia ir sudaro lyg antrąjį aukštą. Bažnyčios cilindriniai skliautai dekoruoti nesudėtingo, kitokio, negu kitų bažnyčių piešinio braukomis. Prieš Antrąjį Pasaulinį karą ant skliautų dar buvo sienų tapybos.
Bažnyčioje virš koplyčios durų angos yra kriauklės motyvo reljefinė puošmena, o virš zakristijos durų angos – apdaila iš tamsaus akmens. Vienų zakristijos durų apdailoje vyrauja orderiniai elementai, kitų apdaila primena medžio drožinius ir metalo kalybą.
Šaltiniai
- http://www.siauliukatedra.lt/apie/ Archyvuota kopija 2018-06-24 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija 1 tomas, 1987 m., Vilnius.
- Tarybų Lietuvos enciklopedija, 4 tomas, 1988 m., Vilnius.
- Literatūra ir menas, 2007-11-30.
Nuorodos
- Oficiali katedros svetainė
- Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus katedra
- Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus katedra
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Kas yra Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra? Ką reiškia Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra?
55 55 57 s pl 23 19 11 r ilg 55 93250 s pl 23 31972 r ilg 55 93250 23 31972 Kitos reiksmes Sv apastalu Petro ir Povilo baznycia Siauliu sv apastalu Petro ir Pauliaus katedraVyskupija SiauliuDekanatas SiauliuSavivaldybe Siauliu miestasGyvenviete SiauliaiAdresas Ausros takas 3Statybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta 1626 m Stilius renesansas Siauliu sv apastalu Petro ir Pauliaus katedra popieziaus Jono Pauliaus II 1997 m įsteigtos Siauliu vyskupijos centras Po popieziaus Jono Pauliaus II apsilankymo Kryziu kalne buvo įsteigta Siauliu vyskupija ir Siauliu sv apastalu Petro ir Pauliaus baznyciai buvo suteiktas katedros titulas Piligrimai aplanke Kryziu kalna daznai uzsuka pasimelsti ir aplankyti Siauliu katedra Vasaros metu piligrimai atvyke į Siauliu katedra nuo cia dazniausiai pesciomis keliauja į Kryziu kalna Katedra matoma is tolo vaziuojant visais į Siaulius vedanciais keliais Katedros boksto aukstis 70 m IstorijaSiauliu sv Petro ir Povilo baznycia XIX a Siauliu katedra 1930 m Islike daug pasakojimu kodel butent sioje vietoje pastatyta Katedra Legenda sako kad karta į Siaulius atejo didziulis jautis ir atsigules pailseti uzmigo amzinu miegu Laikui begant vejas apnese jį zememis ir taip susidare aukstumele ant kurios dabar stovi sv Apastalu Petro ir Pauliaus katedra Pirmaja medine baznycia Siauliuose 1445 m pastate Zemaiciu seniunas Mykolas Kesgaila Ji turejo nuolatinį kuniga Po 1617 m pradeta statyti nauja murine baznycia kuria 1634 m spalio 8 d pasventino Zemaiciu vyskupas Jurgis Tiskevicius Zigmantas Vaza jos islaikymui 1617 m skyre 72 valakus zemes 1625 m ant baznycios sienos pritvirtintas saules laikrodis 1655 m baznycia apdege Klebonui 1676 m nurodyta ja restauruoti Nors daugelis Europoje vykusiu istoriniu procesu į Lietuva atkeliaudavo pavelave desimtmeciais del to jos istorija nera maziau vertinga Lietuvos architekturos istorijoje gausu įvairiu laikotarpiu stiliu architekturos kuriniu kurie tiksliai isreiskia savo epocha tam tikro laikmecio dvasia architekturos samprata Sv Onos baznycia Vilniuje laikoma ryskiausiu gotikos Pazaislio vienuolynas baroko Vilniaus arkikatedra klasicizmo stilistikos įsikunijimu o Siauliu sv apastalu Petro ir Pauliaus katedra yra ryskiausias renesanso epochos kurinys Lietuvos architekturoje Vyskupo Motiejaus Valanciaus puikiausia ant visu Zemaiciu vadintai Siauliu katedrai beveik 400 metu Pastatas didingas įspudingo aukscio originaliu architekturiniu detaliu Baznycia tarsi pritaikyta gynybai jos pagrindinio fasado erkeriai ir sventoriaus vartu boksteliai su saudymo angomis sukuria galingos tvirtoves įspudį Sventoriaus vartai esantys priesais pagrindinį fasada pabrezia baznycios gynybinį pobudį ir yra vieninteliai tokie Lietuvoje Tokį originalu sprendima nuleme renesansinio stiliaus tradicijos ir praktine butinybe sakraliniu pastatu lobynai viliojo plesikus daznai baznycios nukentedavo ir per protestantu riauses Baznycia įzymi ne vien del unikalios architekturos ir menines vertes Jos pasventinimas 1634 m tapo svarbiu įvykiu lietuviu rastijos istorijoje Kunigo Petro Tarvainio sukurta ir isleista eiliuota panegirika vyskupui Linksmasis pasveikinimas yra pirmasis palyginti sklandaus silabinio eiliavimo pavyzdys lietuviu literaturoje Nors buvo pasventintas pastatas dar nebuvo baigtas įrengti jo architekturinis vaizdas galutinai susiformavo XVII a viduryje Taciau sis pirminis vaizdas siandien pakites Katedra buvo niokojama karu ir gamtos stichiju Renesanso epochai budinga pastato turį pakeite 1924 m perstatytos sonines koplyteles Per gaisra 1944 m sudege didele dalis medines vidaus įrangos baldai meno vertybes vargonai Ne karta teko rekonstruoti baznycios skliautus kurie XIX a vizitatoriu buvo vadinami nepaprastu menu Skaudziausias buvo 1880 m liepos 8 d gaisras Į boksta trenkes zaibas sudegino medine jo virsune ir suniokojo jame įrengta laikrodį Laikrodis Lietuvos baznyciose retas reiskinys Jį įsirengti įstengdavo ne kiekvienas miestas ar miestelis nepigiai kainavo ir jo islaikymas Is istoriniu saltiniu zinoma kad siaulieciai su vaitu Andriumi Gradausku kreipesi į karaliu Vladislova Vaza prasydami leisti įrengti baznycios bokste laikrodį 1643 m toks leidimas buvo duotas ir netrukus įmontuotas mechaninis laikrodis bei įrenginys valandoms musti Beje iki siol pietiniame katedros fasade yra islikes saules laikrodis Tiksliai nezinoma kada jis įrengtas Istoriografijoje yra įsivyravusi nuomone kad tai vienas seniausiu saules laikrodziu Lietuvoje datuojamas 1625 m ar velesne data tai klaidingai nustatyta baznycios pastatymo data vyravusi XIX a pab XX a pr publikacijose taciau greiciausiai jis įrengtas daug veliau netekus mechaninio laikrodzio Siauliu sv apastalu Petro ir Pauliaus katedra 2010 m Vidus 1820 m baznyciai priklause Lieporiu Meskuiciu Verduliu Vijoliu kaimai 1841 m priklause 80 valaku zemes Kuziu Meskuiciu filijos Siauliuose gyveno 5 kunigai 1880 m sudege baznycios bokstas atstatytas kitokios formos be kupolo Po 1896 m sutvirtintos koplycios sienos uzmurytos durys kitos įtaisytos baznycios sienoje 1944 m puolant rusu kariuomenei baznycia apgriauta 1951 1953 m restauruoti skliautai 1956 m bokstas inz B Krisciunas architektas Simonas Ramunis Nuo 1953 m restauravimu rupinosi klebonas Liudvikas Mazonavicius 1919 1983 palaidotas sventoriuje 1997 m geguzes 28 d popieziaus Jono Pauliaus II įkurta Siauliu vyskupija Baznycia tapo sv apastalu Petro ir Pauliaus katedra Siauliu vyskupo Eugenijaus Bartulio rupesciu pastatui atliktas kapitalinis remontas įrengtas naujas siuolaikinius kanonus atitinkantis altorius Katedra ir is isores ir viduje isdazyta dviem baltos spalvos atspalviais Įrengtas isores apsvietimas turintis kelias valdymo programas Sventinis apsvietimas įjungiamas per visas baznytines ir Siauliu miesto sventes ArchitekturaKatedros altoriusVargonai Baznycia renesansine lotynisko kryziaus plano vienabokste su sesiasiene apside Sventoriaus tvora aukstoka murine su sargybos boksteliais kampuose ir saudymo angomis Ant pietines pastato sienos 1625 m įrengtas saules laikrodis Baznycios planas fasadu kompozicija siluetas ir interjeras sudetingesni negu kitu renesansiniu baznyciu Ji kelis kartus dege Po paskutinio gaisro per Antrajį Pasaulinį kara atstatyta tokia kokia buvo pries gaisra Baznycia vienanave su astuonkampe presbiterija fasade astuonkampis bokstas su smailejancia virsune gerokai aukstesnis negu kitu sios grupes baznyciu Is 1857 m piesinio matyti kad anksciau bokstas buvo tarpsniu zemesnis ir turejo dvieju pakopu varpo pavidalo salma Boksto apatinio keturkampio tarpsnio krastuose įkomponuoti boksteliai erkeriai pabreziantys portalo kompozicija Gausiame pastato dekore vyrauja kolonos sujungtos arkiniais stogeliais Baznycios sienas is isores ir vidaus skaido piliastrai fasaduose sujungti nedidelemis sudvejintomis budingomis Lietuvos renesansui arkomis Tarp piliastru dvi eiles langu apacioje pusapskriciu saramu o virs ju apskritu Transepto galu sienos ir frontonai dekoruoti Siaures Europos renesansui budingais menciu su arkutemis motyvais Baznycios nava auksta erdvi bet transeptas į jos erdve įsijungia nedarniai transepta nuo navos skiria lekstos arkos todel susidaro įspudis lyg tai butu du atskiri priestatai Vargonu choro aukstyje aplink visa baznycia eina neplati galerija su medine baliustrada Galerija remia platus karnizas Transepte ji issiplecia ir sudaro lyg antrajį auksta Baznycios cilindriniai skliautai dekoruoti nesudetingo kitokio negu kitu baznyciu piesinio braukomis Pries Antrajį Pasaulinį kara ant skliautu dar buvo sienu tapybos Baznycioje virs koplycios duru angos yra kriaukles motyvo reljefine puosmena o virs zakristijos duru angos apdaila is tamsaus akmens Vienu zakristijos duru apdailoje vyrauja orderiniai elementai kitu apdaila primena medzio drozinius ir metalo kalyba Saules laikrodisSaltiniaihttp www siauliukatedra lt apie Archyvuota kopija 2018 06 24 is Wayback Machine projekto Lietuvos TSR dailes ir architekturos istorija 1 tomas 1987 m Vilnius Tarybu Lietuvos enciklopedija 4 tomas 1988 m Vilnius Literatura ir menas 2007 11 30 NuorodosOficiali katedros svetaine Siauliu sv Petro ir Pauliaus katedra Siauliu sv Petro ir Pauliaus katedra