Šereitlaukio I piliakalnisPiliakalnis iš pietųŠereitlaukio I piliakalnisKoordinatės 55 2 31 1 š pl 22 7 7 1 r ilg 55 041

Šereitlaukio I piliakalnis

Koordinatės

55°2′31.1″ š. pl. 22°7′7.1″ r. ilg. / 55.041972°š. pl. 22.118639°r. ilg.

Vieta

Pagėgių savivaldybė

Seniūnija

Vilkyškių seniūnija

Aukštis

10-15 m

Plotas

39x24

Naudotas

I tūkstantmetis pr. m. e. - II tūkstantmečio pradžia

Tirtas

1963 m.

Registro Nr.

AR1922 / 17187 / A512P

Šereitlaukio I piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, 1,4 km į pietus nuo Šereitlaukio, Vilkyškių seniūnija ir 1,1 km į pietus nuo Šereitlaukio II piliakalnio. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis, už buvusio Šereiklaukio dvaro pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi lauko keliuku ir pavažiavus 600 m iki miško, pamiške pavažiavus į kairę 400 m pietryčių kryptimi, ties buvusio lauko pietiniu kyšuliu paėjus į mišką 100 m pietų kryptimi.

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos aukštumos kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 39x24 m dydžio. Jos šiaurės rytų pakraštyje supiltas 2,5 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 14 m pločio, 3,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 10-15 m aukščio.

Aikštelę ir pylimą apardė apkasas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais.

Į šiaurę – šiaurės rytus nuo piliakalnio, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos ir žiestos keramikos.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.: 612. Paminklo teritorijos plotas 21000 m².

Istorija

Piliakalnyje stovėjo skalvių pilis Šereika, pavadinta 1276 m. minimo jos pilininko, netrukus po to žuvusio kovoje su Vokiečių ordinu, vardu.

Aplinkiniai piliakalniai

Rambynas 8 km

Šereitlaukio II piliakalnis 1,1 km

8 km
12 km

Burgaičių piliakalniai 36 km

9 km
4,5 km

2 km

22 km
9 km

Šaltiniai

„Objekto Nr. 17187 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 162
Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Arūnas Strazdas. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 278–292.
Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. 1994. T. 1. p. 54-55 (Nr. 54)
Valdemaras Šimėnas. 1988. Kur stovėjo Šereikos pilis // Leniniečių balsas. Tauragė. Rugsėjo 29 d.
Valdemaras Šimėnas.1990. Kur stovėjo Sareckos pilis // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 2, p. 27–28.
Valdemaras Šimėnas.1991. Dėl Sareckos pilies lokalizacijos ir skalvių – lietuvių teritorijos ribų XIII a. pabaigoje // Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų. Vilnius, p. 5–12.

Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 254 (Nr. 88).

Nuorodos

Lietuvos piliakalniai
Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai

[1] „Objekto Nr. 17187 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[2] Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 162

[3] Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Arūnas Strazdas. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 278–292.

[4] Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. 1994. T. 1. p. 54-55 (Nr. 54)

[5] Valdemaras Šimėnas. 1988. Kur stovėjo Šereikos pilis // Leniniečių balsas. Tauragė. Rugsėjo 29 d.

[6] Valdemaras Šimėnas.1990. Kur stovėjo Sareckos pilis // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 2, p. 27–28.

[7] Valdemaras Šimėnas.1991. Dėl Sareckos pilies lokalizacijos ir skalvių – lietuvių teritorijos ribų XIII a. pabaigoje // Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų. Vilnius, p. 5–12.