Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šemenlaufenas Imsto miesto šventė AustrijojeNematerialusis pasaulio paveldasKarnavalas 2016 m Vieta AustrijaRegionas ENA
Šemenlaufenas
| Šemenlaufenas, Imsto miesto šventė Austrijoje | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| Karnavalas 2016 m. | |
| Vieta | Austrija |
| Regionas** | ENA |
| Įrašas | 2012 |
| Nuorodos | |
| Nuoroda | |
| Vikiteka: | ŠemenlaufenasVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Šemenlaufenas (vok. Schemenlaufen, taip pat Fasnacht) – tradicinės karnavalinės eitynės Austrijoje. Jos vyksta kas ketverius metus sekmadienį Imste, Tirolio žemėje, prieš paskutinį „riebųjį“ ketvirtadienį iki Užgavėnių. Karnavalų datos: 2016, 2020 m. ir t. t. Pagal senąją tradiciją, karnavale gali dalyvauti tik vyrai, įkūnijantys daugybę vyrų ir moterų personažų. Moterys ir dalyvių bičiuliai yra atsakingi už persirengėlių drabužius.
2012 m. Imsto karnavalas buvo įtrauktas į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Istorija
Imsto karnavalo tradicijų ištakos nėra pakankamai dokumentuotos. Yra žinoma, kad 1597 m. buvo išleistas draudimas rengtis karnavalo eitynėms, įskaitant Imstą, nes Šemenlaufeno diena sutapo su bažnytine švente. Šis draudimas galiojo ilgą laiką, vėliau buvo motyvuojamas Turkijos invazijų grėsme ir maro plitimu. Procesijos buvo atkurtos XVII a. ir vėl uždraustos XVIII a. Tačiau draudimas buvo nutrauktas 1775 m. – buvo surengtos eitynės, kurių organizatoriai paaiškino, kad panašios turėjo vykti ir Imste. 1822 m. Imsto gaisras sunaikino daugybę kostiumų ir dokumentų. XIX a. tęsėsi konfliktas dėl karnavalo tarp pasaulietinės ir bažnytinės valdžios.
XIX a. viduryje Imsto valdininkas Carl von Lutterotti nupiešė du eskizus ir, remdamasis jais, nutapė karnavalo paveikslą akvarelės technika. Iš šio laikotarpio taip pat yra nuorodų literatūroje ir spaudoje, kurios vis dėlto nevisiškai atspindėjo karnavalo pobūdį Imste. 1890 m. buvo padarytos pirmosios Šemenlaufeno nuotraukos. Nuo 1908 m. komunos išleistame įstatyme nurodyta eitynių organizavimo tvarka ir laikas – nuo 12:00 iki 18:00 val. 1911 m. Šemenlaufenas pirmą kartą buvo paminėtas turizmo gide, o 1914 m. buvo išleista speciali Kurdo Eichhorno .
Šventė nevyko per pasaulinius karus. 1933 m. eitynės pirmą kartą vyko sekmadienį, nes dėl sunkios ekonominės padėties jos neturėjo sutrukdyti darbo savaitės. Pokaryje karnavalo tradicija buvo atkurta 1949 m., padedant Prancūzijos okupacinei valdžiai. Šventėje dalyvavo 30 tūkst. žiūrovų.
Dalyviai
Karnavalinėje eisenoje dalyvauja daugybė kaukėtų personažų, jų porų. Vienas iš jų – Roleris (Roller), pasidabinęs mažais besisukančiais varpeliais, o kitas – Šeleris (Scheller), kuris nešasi didelius varpus, sveriančius iki 35 kg. Kartu jie atlieka specialų šokį su šuoliukais ir lingavimais, kurio metu varpai skleidžia aukštų garsų ir bosų derinį. Iš viso dalyvauja 45 poros, lydimos daugybės kitų kaukių, kurios atlieka panašius šokius (Laggeroller ir Laggescheller). Iš jų išsiskiria daug kaukių, kurios lengvai mušdamos ar šlakstydamos vandenį sukuria erdvę procesijai tarp žiūrovų (Spritzer), taip pat mergaitė, kuri į žiūrovų minią barsto kvapnius miltelius (Kübelemaje). Taip pat yra (Kaminer), kurie stebina publiką, čia pat drąsiai įkopdami į namus daugialypių kopėčių pagalba, baltosios bei rudosios meškos (Bärenbande), kurios demonstruoja savo jėgą, arba rėksmingos raganos, lydimos grupės, grojančios disonansines melodijas.
Galerija
- Karnavalas paveiksle, iki 1943 m.
- Roleriai ir šeleriai su varpeliais
- Meška
- Vargšas
- Tamsiaodis
- Angelas šlakstytojas
- Miltelių barstytoja
- Įvairūs personažai
- Raganų šokis
- Kopimas ant sienos
- Paukščių gaudytojai
- Pora
Šaltiniai
- Unesco. Schemenlaufen, the carnival of Imst
Nuorodos
- Imstės karnavalo svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šemenlaufenas, Kas yra Šemenlaufenas? Ką reiškia Šemenlaufenas?
Semenlaufenas Imsto miesto svente AustrijojeNematerialusis pasaulio paveldasKarnavalas 2016 m Vieta AustrijaRegionas ENAĮrasas 2012NuorodosNuorodaVikiteka SemenlaufenasVikiteka Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Semenlaufenas vok Schemenlaufen taip pat Fasnacht tradicines karnavalines eitynes Austrijoje Jos vyksta kas ketverius metus sekmadienį Imste Tirolio zemeje pries paskutinį riebujį ketvirtadienį iki Uzgaveniu Karnavalu datos 2016 2020 m ir t t Pagal senaja tradicija karnavale gali dalyvauti tik vyrai įkunijantys daugybe vyru ir moteru personazu Moterys ir dalyviu biciuliai yra atsakingi uz persirengeliu drabuzius source source source source source source source Roleriu ir seleriu sokis video Karnavalas 1900 m 2012 m Imsto karnavalas buvo įtrauktas į Reprezentatyvujį zmonijos nematerialaus kulturos paveldo sarasa IstorijaImsto karnavalo tradiciju istakos nera pakankamai dokumentuotos Yra zinoma kad 1597 m buvo isleistas draudimas rengtis karnavalo eitynems įskaitant Imsta nes Semenlaufeno diena sutapo su baznytine svente Sis draudimas galiojo ilga laika veliau buvo motyvuojamas Turkijos invaziju gresme ir maro plitimu Procesijos buvo atkurtos XVII a ir vel uzdraustos XVIII a Taciau draudimas buvo nutrauktas 1775 m buvo surengtos eitynes kuriu organizatoriai paaiskino kad panasios turejo vykti ir Imste 1822 m Imsto gaisras sunaikino daugybe kostiumu ir dokumentu XIX a tesesi konfliktas del karnavalo tarp pasaulietines ir baznytines valdzios XIX a viduryje Imsto valdininkas Carl von Lutterotti nupiese du eskizus ir remdamasis jais nutape karnavalo paveiksla akvareles technika Is sio laikotarpio taip pat yra nuorodu literaturoje ir spaudoje kurios vis delto nevisiskai atspindejo karnavalo pobudį Imste 1890 m buvo padarytos pirmosios Semenlaufeno nuotraukos Nuo 1908 m komunos isleistame įstatyme nurodyta eityniu organizavimo tvarka ir laikas nuo 12 00 iki 18 00 val 1911 m Semenlaufenas pirma karta buvo paminetas turizmo gide o 1914 m buvo isleista speciali Kurdo Eichhorno Svente nevyko per pasaulinius karus 1933 m eitynes pirma karta vyko sekmadienį nes del sunkios ekonomines padeties jos neturejo sutrukdyti darbo savaites Pokaryje karnavalo tradicija buvo atkurta 1949 m padedant Prancuzijos okupacinei valdziai Sventeje dalyvavo 30 tukst ziurovu DalyviaiKarnavalineje eisenoje dalyvauja daugybe kauketu personazu ju poru Vienas is ju Roleris Roller pasidabines mazais besisukanciais varpeliais o kitas Seleris Scheller kuris nesasi didelius varpus sveriancius iki 35 kg Kartu jie atlieka specialu sokį su suoliukais ir lingavimais kurio metu varpai skleidzia aukstu garsu ir bosu derinį Is viso dalyvauja 45 poros lydimos daugybes kitu kaukiu kurios atlieka panasius sokius Laggeroller ir Laggescheller Is ju issiskiria daug kaukiu kurios lengvai musdamos ar slakstydamos vandenį sukuria erdve procesijai tarp ziurovu Spritzer taip pat mergaite kuri į ziurovu minia barsto kvapnius miltelius Kubelemaje Taip pat yra Kaminer kurie stebina publika cia pat drasiai įkopdami į namus daugialypiu kopeciu pagalba baltosios bei rudosios meskos Barenbande kurios demonstruoja savo jega arba reksmingos raganos lydimos grupes grojancios disonansines melodijas GalerijaKarnavalas paveiksle iki 1943 m Roleriai ir seleriai su varpeliais Meska Vargsas Tamsiaodis Angelas slakstytojas Milteliu barstytoja Įvairus personazai Raganu sokis Kopimas ant sienos Pauksciu gaudytojai PoraSaltiniaiUnesco Schemenlaufen the carnival of ImstNuorodosVikiteka Semenlaufenas vaizdine ir garsine medziagaImstes karnavalo svetaine