Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šešių dinastijų laikotarpis bendras pavadinimas Kinijos dinastijoms valdžiusioms Kinijos Pietuose susiskaldymo laikotarp
Šešių dinastijų laikotarpis
Šešių dinastijų laikotarpis – bendras pavadinimas Kinijos dinastijoms, valdžiusioms Kinijos Pietuose susiskaldymo laikotarpiu III-VI a. po Han dinastijos žlugimo. Visas laikotarpis Vakarų istorikų kartais apibendrintai vadinamas „viduramžiais“, taip pat – „didžiąja sumaištimi“. Šiuo etapu Kinijoje būta įvairių valstybių:
- „Šešios dinastijos“ – tai dinastijos, susiskaldymo laikotarpiu valdžiusios Pietuose.
- Vakarų Dzin, kuriai skilus prasideda Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpis.
- Šiaurėje gyvavusios ne kinų tautų valstybės.
| Kinijos istorija |
| Legendiniai valdovai |
| Sia dinastija |
| Šangų dinastija |
| Džou dinastija |
| Činų dinastija |
| Hanų dinastija |
| Šešių dinastijų laikotarpis |
| Trys valstybės |
| Vakarų Dzin |
| Pietų ir šiaurės dinastijos |
| Sui dinastija |
| Tangų dinastija |
| 5 dinastijos ir 10 karalysčių |
| Songų dinastija |
| Juan dinastija |
| Mingų dinastija |
| Čingų dinastija |
| Kinijos Respublika |
| Kinijos Liaudies Respublika |
Glausta „viduramžių“ chronologija
„Geltonųjų raiščių“ sukilimą malšinusios kariuomenės vadai galiausiai perėmė valdžią Kinijoje. Vienas iš vadų buvo . Jis įtikino imperatorių perkelti sostinę, kad ją galėtų saugoti karo vadai. Taip paskutinysis Rytų Han imperatorius tapo Cao Cao marionete. Tačiau Cao Cao mirė nespėjęs suvienyti šalies. Po jo valdžią perėmęs sūnus Cao Pi privertė imperatorių atsisakyti sosto ir pasiskelbė pirmuoju Vei (Wei) karalystės valdovu. Cao Cao imperatoriumi paskelbtas po mirties. Paprastai ši valstybė vadinama Cao Vei (曹魏 220–265 m.). Drauge su Cao Vei gyvavo dar dvi karo vadų įkurtos valstybės: Han, dažniau vadinama Šu Han (Shu Han 蜀漢 221–264 m.), ir U (Wu), arba Rytų U (東吳). Periodas, kai gyvavo šios trys valstybės, vadinamas Trijų valstybių periodu (žr. Trys valstybės (Kinija)).
Toliau sekė bandymas vėl suvienyti šalį – įkurta Dzin (Jin) karalystė, paprastai žinoma kaip Vakarų Dzin (西晉 265–316 m.). Tačiau ši valstybė neatlaikė klajoklių iš šiaurės spaudimo ir suskilo.
Prasidėjo Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpis. Kinų valdžia ir inteligentija bėgo į Pietus, kuriuose buvo tęsiama kinų kultūros tradicija. Pietų valstybės buvo:
- Rytų Dzin (Jin) (317–420 m.)
- Song (Liu Song) (420–479 m.)
- Či (Qi; Pietų Či) (479–502 m.)
- Liang (Pietų Liang) (502–557 m.)
- Čen (Chen) (557–589 m.)
Šiaurės Kinijoje gyvavo 16 karalysčių (304–439 m.), vėliau – Šiaurės Vei (386–534 m.), kuri skilo į Rytų Vei (534–550 m.) ir Vakarų Vei (535–556 m.). Iš jų savo ruožtu atsirado Šiaurės Či (Qi 551–577 m.) bei Šiaurės Džou (Zhou 557–581 m.).
581 m. šį susiskaldymo laikotarpį nutraukė Sui dinastija.
Šešios dinastijos
Pačios Šešios dinastijos (六朝 pinyin: Liù Cháo) gali būti traktuojamos dviem būdais:
- Pagal bendrą sostinę: Dziankangą (Jiankang);
- Pagal valdovų liniją.
Sostinę Dziankange turėjo šios šešios dinastijos:
- Rytų U (Wu) – viena iš Trijų valstybių (222–280 m.);
- Rytų Dzin;
- Liu Song;
- Pietų Či;
- Pietų Liang;
- Čen.
Visos šios valstybės buvo į pietus nuo Jangdzės. Šis grupavimo būdas atsirado iš veikalo „Jiànkāng Shílù“ (建康实录), parašyto Tang dinastijoje.
Bendrą valdovų liniją turėjo šios dinastijos:
- Cao Vei;
- Dzin (Vakarų Dzin ir Rytų Dzin drauge);
- Liu Song;
- Pietų Či;
- Pietų Liang;
- Čen.
Kultūra
Nors politiškai tai buvo nestabilus laikotarpis, jame įvyko daug svarbių kultūrinių pokyčių. Suartėjo konfucianizmas ir daoizmas, vis dažniau valdininkai turėjo konfucianistiniais principais grindžiamą valstybinę tarnybą, bet drauge ir išpažino daoizmą.
Filosofijoje dominavo individualistinė pozicija, svarbus savarankiškumas, natūralumas. Domimasi visuomenės organizacijos problemomis, individo vieta visuomenėje. Būreliuose, vadinamuosiuose „tyruose pokalbiuose“, diskutuota apie asmenybių tipus, klasifikaciją, keistasi epigramomis, sąmojingais pasakymais ir kt. Vėliau šiuose pokalbiuose pereita prie literatūros, meno, moralinių, filosofinių problemų. III amžiuje atsiranda „Mokymas apie slėpiningumą“, kurio pasekėjai siejo Laozi su bei „Yijing“, domėjosi santykiu tarp būties ir nebūties. Šis mokymas atgimė veikiant mahajanos budizmui. Būta nemažai ekscentriškų asmenybių, kurios būrėsi į intelektualų grupeles.
Suklestėjo tradicinė kaligrafija, tapyba, literatūra, susiformavo estetika ir meno kritika. III–IV a. menininkams būdinga „meno menui“ tendencija, šablonų vengimas. Tapyboje paplinta peizažai, ji tampa nebe amatininkų, o specialių ratelių užsiėmimu. Poezija kuriama tiesiog dėl grožio.
IV a. prasideda tikrasis budizmo įsitvirtinimas Kinijoje. Tam pasitarnavo politinė suirutė (budizmas buvo taikinga atsvara chaosui), daoizmo susidomėjimas būties-nebūties problema, taip pat tai, kad budizmas atrodė patrauklus tiems, kurių vieta tradicinėje kinų visuomenėje buvo neprivilegijuota, pvz., moterims. Pamažu budizmas prisitaikė prie kinų kultūros bei įnešė į ją šį tą naujo.
Šaltiniai ir nuorodos
- Jacques Gernet „A history of Chinese civilization“
- Budizmo Kinijoje chronologija Archyvuota kopija 2017-02-10 iš Wayback Machine projekto.
- Budizmas ir budistai Kinijoje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šešių dinastijų laikotarpis, Kas yra Šešių dinastijų laikotarpis? Ką reiškia Šešių dinastijų laikotarpis?
Sesiu dinastiju laikotarpis bendras pavadinimas Kinijos dinastijoms valdziusioms Kinijos Pietuose susiskaldymo laikotarpiu III VI a po Han dinastijos zlugimo Visas laikotarpis Vakaru istoriku kartais apibendrintai vadinamas viduramziais taip pat didziaja sumaistimi Siuo etapu Kinijoje buta įvairiu valstybiu Sesios dinastijos tai dinastijos susiskaldymo laikotarpiu valdziusios Pietuose Vakaru Dzin kuriai skilus prasideda Pietiniu ir siauriniu dinastiju laikotarpis Siaureje gyvavusios ne kinu tautu valstybes History of ChinaKinijos istorijaLegendiniai valdovaiSia dinastijaSangu dinastijaDzou dinastijaCinu dinastijaHanu dinastijaSesiu dinastiju laikotarpisTrys valstybesVakaru DzinPietu ir siaures dinastijosSui dinastijaTangu dinastija5 dinastijos ir 10 karalysciuSongu dinastijaJuan dinastijaMingu dinastijaCingu dinastijaKinijos RespublikaKinijos Liaudies RespublikaGlausta viduramziu chronologija Geltonuju raisciu sukilima malsinusios kariuomenes vadai galiausiai pereme valdzia Kinijoje Vienas is vadu buvo Jis įtikino imperatoriu perkelti sostine kad ja galetu saugoti karo vadai Taip paskutinysis Rytu Han imperatorius tapo Cao Cao marionete Taciau Cao Cao mire nespejes suvienyti salies Po jo valdzia peremes sunus Cao Pi priverte imperatoriu atsisakyti sosto ir pasiskelbe pirmuoju Vei Wei karalystes valdovu Cao Cao imperatoriumi paskelbtas po mirties Paprastai si valstybe vadinama Cao Vei 曹魏 220 265 m Drauge su Cao Vei gyvavo dar dvi karo vadu įkurtos valstybes Han dazniau vadinama Su Han Shu Han 蜀漢 221 264 m ir U Wu arba Rytu U 東吳 Periodas kai gyvavo sios trys valstybes vadinamas Triju valstybiu periodu zr Trys valstybes Kinija Toliau seke bandymas vel suvienyti salį įkurta Dzin Jin karalyste paprastai zinoma kaip Vakaru Dzin 西晉 265 316 m Taciau si valstybe neatlaike klajokliu is siaures spaudimo ir suskilo Prasidejo Pietiniu ir siauriniu dinastiju laikotarpis Kinu valdzia ir inteligentija bego į Pietus kuriuose buvo tesiama kinu kulturos tradicija Pietu valstybes buvo Rytu Dzin Jin 317 420 m Song Liu Song 420 479 m Ci Qi Pietu Ci 479 502 m Liang Pietu Liang 502 557 m Cen Chen 557 589 m Budistine stela VI a pr Siaures Kinijoje gyvavo 16 karalysciu 304 439 m veliau Siaures Vei 386 534 m kuri skilo į Rytu Vei 534 550 m ir Vakaru Vei 535 556 m Is ju savo ruoztu atsirado Siaures Ci Qi 551 577 m bei Siaures Dzou Zhou 557 581 m 581 m sį susiskaldymo laikotarpį nutrauke Sui dinastija Sesios dinastijosPacios Sesios dinastijos 六朝 pinyin Liu Chao gali buti traktuojamos dviem budais Pagal bendra sostine Dziankanga Jiankang Pagal valdovu linija Sostine Dziankange turejo sios sesios dinastijos Rytu U Wu viena is Triju valstybiu 222 280 m Rytu Dzin Liu Song Pietu Ci Pietu Liang Cen Visos sios valstybes buvo į pietus nuo Jangdzes Sis grupavimo budas atsirado is veikalo Jiankang Shilu 建康实录 parasyto Tang dinastijoje Bendra valdovu linija turejo sios dinastijos Cao Vei Dzin Vakaru Dzin ir Rytu Dzin drauge Liu Song Pietu Ci Pietu Liang Cen KulturaNors politiskai tai buvo nestabilus laikotarpis jame įvyko daug svarbiu kulturiniu pokyciu Suartejo konfucianizmas ir daoizmas vis dazniau valdininkai turejo konfucianistiniais principais grindziama valstybine tarnyba bet drauge ir ispazino daoizma Filosofijoje dominavo individualistine pozicija svarbus savarankiskumas naturalumas Domimasi visuomenes organizacijos problemomis individo vieta visuomeneje Bureliuose vadinamuosiuose tyruose pokalbiuose diskutuota apie asmenybiu tipus klasifikacija keistasi epigramomis samojingais pasakymais ir kt Veliau siuose pokalbiuose pereita prie literaturos meno moraliniu filosofiniu problemu III amziuje atsiranda Mokymas apie slepininguma kurio pasekejai siejo Laozi su bei Yijing domejosi santykiu tarp buties ir nebuties Sis mokymas atgime veikiant mahajanos budizmui Buta nemazai ekscentrisku asmenybiu kurios buresi į intelektualu grupeles Suklestejo tradicine kaligrafija tapyba literatura susiformavo estetika ir meno kritika III IV a menininkams budinga meno menui tendencija sablonu vengimas Tapyboje paplinta peizazai ji tampa nebe amatininku o specialiu rateliu uzsiemimu Poezija kuriama tiesiog del grozio IV a prasideda tikrasis budizmo įsitvirtinimas Kinijoje Tam pasitarnavo politine suirute budizmas buvo taikinga atsvara chaosui daoizmo susidomejimas buties nebuties problema taip pat tai kad budizmas atrode patrauklus tiems kuriu vieta tradicineje kinu visuomeneje buvo neprivilegijuota pvz moterims Pamazu budizmas prisitaike prie kinu kulturos bei įnese į ja sį ta naujo Saltiniai ir nuorodosJacques Gernet A history of Chinese civilization Budizmo Kinijoje chronologija Archyvuota kopija 2017 02 10 is Wayback Machine projekto Budizmas ir budistai Kinijoje