Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Anas clypeata Apsauga 3 R Reta rūšisŠaukštasnapė antis Anas clypeata Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Ti
Šaukštasnapė antis
| Anas clypeata Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Šaukštasnapė antis (Anas clypeata) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Anas clypeata Linnaeus, 1758 |
Šaukštasnapė antis (Anas clypeata) – plačiai paplitęs vandeninis žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis ilgu ir plačiu snapu. Peri vidutinio klimato juostoje Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Visame savo areale tai migruojantis paukštis. Sportinės ir verslinės medžioklės objektas.
Išvaizda
Tai vidutinio dydžio antis. Bendras kūno ilgis 44-52 cm, sparnų ilgis 73-82 cm, masė 470-1000 g. Būdingas labai platus snapas. Patelė panaši į didžiąją antį, tik jos sparnų dengiamosios plunksnos melsvos.
Patinas kontrastingų spalvų. Galva ir didesnė kaklo dalis juodai žalia, metalo blizgesio. Apatinė kūno dalis, pagurklis, krūtinės priekis ir pečių plunksnos balti. Nugara ir antuodegis juodi. Sparnų veidrodėlis ryškiai žalias, jo priekinėje ir užpakalinėje dalyje yra baltos juostelės. Pilvas rudas. Snapas juodas. Kojos oranžinės. Rainelė geltona arba raudonai oranžinė.
Patelės nugarinė pusė juodai ruda su rusvais plunksnų kraštais. Galva ir kaklas išmarginti mažomis rudomis dėmelėmis. Sparnas kaip patino, tik ne tokių ryškių spalvų. Snapas alyviškai rudas. Kojos juosvai oranžinės. Rainelė geltonai ruda. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę. Jaunikliai irgi panašūs į patelę, tik jų sparnai blankesnių spalvų. Pūkinis apdaras panašus į didžiosios anties.
Paplitimas
Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Botnijos įlanką, Baltąją jūrą, Pečioros žemupį, Obės, Jenisejaus, Lenos žemupius, Kolymos baseiną. Į pietus paplitusi iki pietinės Primorės, Mongolijos, Tian Šanio, Kazachstano, Užkaukazės, Juodosios jūros, Balkanų, Prancūzijos. Gyvena Šiaurės Amerikoje ir daugelyje salų. Žiemoja Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Vakarų ir Pietų Europoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje.
Lietuvoje negausi, bet čia peri beveik kasmet. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Biologija
Būdinga atvirų vandenų gyventoja. Mėgsta seklumas, vandens telkinių pakraščius, pelkes, drėgnas pievas. Dažnai peri ežerų salose, taip pat aukštapelkėse, atvirose jų plynėse. Dieną retai kada išeina į atvirus vandenis. Maitinasi prietemoje dumblėtose seklumose, šlapiose pievose.
Monogamai. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais. Pavasarį grįžta kiek vėliau už kitas plaukiojančias antis. Dėtyje dažniausiai būna 10–12 kiaušinių, kurių svoris – po maždaug 40 gramų. Perėjimo laikas – maždaug 23 dienos. Jau pirmosiomis gyvenimo dienomis ančiukai vikriai bėgioja, gerai plaukioja ir nardo, nors suaugusios šaukštasnapės jau nebenardo. 50 dienų amžiaus jaunikliai jau skraido.
Į žiemavietes pirmiausia išskrenda patinai, o jaunikliai ir patelės prie jų prisijungia vėliau.
Maitinasi daugiausia gyvūninės kilmės maistu: planktoniniais vėžiagyviais, moliuskais, vandens vabzdžių lėliukėmis. Jei trūksta maisto, lesa vandens augalus. Neskrenda į dirbamus laukus.
Šaltiniai
- Killian Mullarney, Lars Svensson, Dan Zetterström, & Peter J. Grant (1999) Birds of Europe. Princeton University Press. ISBN 978-0-691-05054-6 pp.50
- John Gooders & Trevor Boyer. Ducks of North America and the Northern Hemisphere. Facts on File, 1986 ISBN 978-0-8160-1422-4
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šaukštasnapė antis, Kas yra Šaukštasnapė antis? Ką reiškia Šaukštasnapė antis?
Anas clypeata Apsauga 3 R Reta rusisSaukstasnape antis Anas clypeata Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zasiniai pauksciai Anseriformes Seima Antiniai Anatidae Gentis Plaukiojancios antys Anas Rusis Saukstasnape antis Anas clypeata BinomasAnas clypeata Linnaeus 1758 Saukstasnape antis Anas clypeata placiai paplites vandeninis zasiniu Anseriformes burio paukstis ilgu ir placiu snapu Peri vidutinio klimato juostoje Eurazijoje ir Siaures Amerikoje Visame savo areale tai migruojantis paukstis Sportines ir verslines medziokles objektas IsvaizdaTai vidutinio dydzio antis Bendras kuno ilgis 44 52 cm sparnu ilgis 73 82 cm mase 470 1000 g Budingas labai platus snapas Patele panasi į didziaja antį tik jos sparnu dengiamosios plunksnos melsvos Patinas kontrastingu spalvu Galva ir didesne kaklo dalis juodai zalia metalo blizgesio Apatine kuno dalis pagurklis krutines priekis ir peciu plunksnos balti Nugara ir antuodegis juodi Sparnu veidrodelis ryskiai zalias jo priekineje ir uzpakalineje dalyje yra baltos juosteles Pilvas rudas Snapas juodas Kojos oranzines Rainele geltona arba raudonai oranzine Pateles nugarine puse juodai ruda su rusvais plunksnu krastais Galva ir kaklas ismarginti mazomis rudomis demelemis Sparnas kaip patino tik ne tokiu ryskiu spalvu Snapas alyviskai rudas Kojos juosvai oranzines Rainele geltonai ruda Patinas poilsio apdaru panasus į patele Jaunikliai irgi panasus į patele tik ju sparnai blankesniu spalvu Pukinis apdaras panasus į didziosios anties PaplitimasEurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno Siaureje arealas siekia Botnijos įlanka Baltaja jura Pecioros zemupį Obes Jenisejaus Lenos zemupius Kolymos baseina Į pietus paplitusi iki pietines Primores Mongolijos Tian Sanio Kazachstano Uzkaukazes Juodosios juros Balkanu Prancuzijos Gyvena Siaures Amerikoje ir daugelyje salu Ziemoja Siaures Amerikoje Afrikoje Vakaru ir Pietu Europoje Pietu ir Pietryciu Azijoje Lietuvoje negausi bet cia peri beveik kasmet Rusis įrasyta į Lietuvos raudonaja knyga BiologijaBudinga atviru vandenu gyventoja Megsta seklumas vandens telkiniu pakrascius pelkes dregnas pievas Daznai peri ezeru salose taip pat aukstapelkese atvirose ju plynese Diena retai kada iseina į atvirus vandenis Maitinasi prietemoje dumbletose seklumose slapiose pievose Monogamai Lytiskai subresta antraisiais gyvenimo metais Pavasarį grįzta kiek veliau uz kitas plaukiojancias antis Detyje dazniausiai buna 10 12 kiausiniu kuriu svoris po mazdaug 40 gramu Perejimo laikas mazdaug 23 dienos Jau pirmosiomis gyvenimo dienomis anciukai vikriai begioja gerai plaukioja ir nardo nors suaugusios saukstasnapes jau nebenardo 50 dienu amziaus jaunikliai jau skraido Į ziemavietes pirmiausia isskrenda patinai o jaunikliai ir pateles prie ju prisijungia veliau Maitinasi daugiausia gyvunines kilmes maistu planktoniniais veziagyviais moliuskais vandens vabzdziu leliukemis Jei truksta maisto lesa vandens augalus Neskrenda į dirbamus laukus VikizodynasSaltiniaiKillian Mullarney Lars Svensson Dan Zetterstrom amp Peter J Grant 1999 Birds of Europe Princeton University Press ISBN 978 0 691 05054 6 pp 50 John Gooders amp Trevor Boyer Ducks of North America and the Northern Hemisphere Facts on File 1986 ISBN 978 0 8160 1422 4 Lietuvos fauna pauksciai 1 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1990