Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiai Mergelei Marijai bazilika lenk Bazylika Zwiastowania Najświętszej Marii vadinama ir Š
Červinsko Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilika
Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiai Mergelei Marijai bazilika (lenk. Bazylika Zwiastowania Najświętszej Marii), vadinama ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ramintojos šventovė (lenk. Sanktuarium Matki Bożej Pocieszenia) – Romos katalikų bažnyčia centrinėje Lenkijoje: Mazovijos vaivadijos Plonsko apskrities Červinsko prie Vyslos kaime. Administraciškai priklauso dekanatui, 1968 m. suteiktas statusas. Dar 1958 m. buvo paimta valstybės apsaugon kaip romaninio stiliaus ir turinti istorinę vertę buvusi vienuolyno bažnyčia.
| Červinsko Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilika | |
|---|---|
| Vyskupija | |
| Dekanatas | |
| Savivaldybė | Plonsko apskritis |
| Gyvenvietė | |
| Adresas | Klasztorna 23 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XII a. |
| Stilius | Romanika |
Istorija
Bažnyčia, kartu su Laterano kanauninkų vienuolynu buvo įkurta XII a. antrajame ketvirtyje. Fundavo Aleksandras iš Malonės, taip pat kunigaikščiai: Mazovijos Boleslovas IV Garbanius ir Sandomiero . Persikėlęs tiltu per Vyslą į dešinįjį krantą, 1410 m. vasarą, žygio į Žalgirio mūšį metu joje meldėsi Lenkijos karalius Jogaila, o grįždamas su pergale jis vienuolynui padovanojo savo šalmą, kurį nešiojo kautynių metu (apie tai primena pavekslas ant sienos). Kazimieras Jogailaitis lankėsi čia po Torunės sutarties pasirašymo ir padovanojo iš kryžiuočių atimtą Šv. Barboros – biusto formos relikvijorių (dabar saugomas ).
Nuo 1779 m. bažnyčioje muzikantu tarnavo Antanas Milvydas (apie 1755–1837) – lietuvių kilmės Lenkijos kompozitorius ir vargonininkas, po mirties palaidotas Červinske. 1819 m. Laterano kanauninkų vienuolynas buvo uždarytas, į vienuolių vietą iš Plocko persikėlė . 1902 m. jos išsikraustė, o nuo 1923 m. apleistuose pastatuose įsikūrė broliai saleziečiai.
Popiežius Paulius VI 1968 m. bažnyčiai suteikė titulą.
Architektūra
XII a. statyta bažnyčia išlaikė romanikos charakterį, bet po daugkartinių perstatymų joje atsirado ir gotikos, ir baroko epochų elementų. Tai trijų navų tašytų granitinių akmenų pastatas su žemu ir nedidele presbiterija. Rytinėje pusėje tiek šoninės navos, tiek ir presbiterija užsibaigia apsidėmis.
XIII a. viduryje petinės apsidės vietoje įrengta zakristija. Dvibokštė bažnyčia pirmąkart buvo perstatyta po 1328 m. gaisro, po to, XV a. ir XV–XVI amžių sandūroje vėl pertvarkyta, suteikus jai gotikos bruožų.
XVII a. pirmojoje pusėje prasidėjo barokinė rekonstrukcija: romaniškos kolonos buvo apmūrytos plytomis ir nutinkuotos, be to padidintos langų angos ir perdengtos navos. XIX a. pr. vienuolynas buvo uždarytas ir bažnyčia tikintiesiems tarnavo kaip ; šio amžiaus antrojoje pusėje kapitališkai suremontuoti bokštai ir naujai perdengti stogai.
XX a. pr., pardavus nugriautos vienuolyno dalies molio plytas, remontas buvo tęsiamas. Tuo metu buvo aptikta polichrominė romaninė tapyba ir atidengtas tų laikų gausiai dekoruotas portalas – pagrindinis įėjimas iš bažnyčios priangio į centrinę navą. Portalo arka remiasi į kolonas, kairiosios iš jų kapitelyje pavaizduotas antikinis didvyris, įveikantis slibinus, o dešiniajame kapitelyje – lapais apgaubta kaukė. Dar vienas (mažesnis) romaninis portalas yra pietinėje navoje. Jos durų apkaustuose buvo XII a. išlieta metalinė figurėlė, vaizduojanti liūto snukį su nasruose įstrigusia žmogaus galva. Šį nuodemės simbolį Antrojo pasaulinio karo metu pasisavino vokiečių meno istorikas profesorius , o apkaustų likučius šiandieną galima pamatyti vietiniame muziejuje.
Šventovėje išliko keliolika senovinių sieninių freskų. Itin vertingomis tyrinėtojai įvardija pietinėje koplyčioje XIII a. tapytus ir XX a. atidengtus paveikslus. Pietinėje koplyčios sienoje tai Paskutiniojo teismo fragmentas, o rytinėje – siužetai iš Pradžios knygos. Šiaurinės sienos tapyba datuojama XV amžiumi.
Pagrindinis altorius pagamintas 1630 m. Krokuvoje, kurio centre – tikinčiųjų garbinamas kaip stebuklingas Červinsko Dievo Motinos atvaizdas. Šį paveikslą 1612 m. nutapė meistras Lukašas iš Lovičiaus.
Galerija
- Altorius su stebuklingu Švč. Mergelės Marijos Ramintojos atvaizdu
- Ilgą laiką bažnyčioje saugotas Gdanske lietas Šv. Barboros relikvijorius
- Viduramžių freskos
- Romanikos portalas
Literatūra
- A. Bachulski. Założenie klasztoru kanoników regularnych w Czerwińsku // Księga pamiątkowa ku uczczeniu 25-letniej działalności naukowej prof. Marcelego Handelsmana – Warszawa, 1929
- K. Dębski. Bazylika czerwińska– Płock, 1988
- K. Dębski. Sanktuarium Maryjne w Czerwińsku – Warszawa, 1993
- C. Deptuła. Kościelny krąg płocki w połowie XII w. // Roczniki Humanistyczne Towarzystwa Naukowego KUL, t. 8: 1959, z. 2
- Dzieje klasztoru w Czerwińsku, red. E. Olbromski – Lublin, 199.
- Dzieje Mazowsza do 1526 roku, red. A. Gieysztor i H. Samsonowicz – Warszawa, 1994
- H. Folwarski. Poczet opatów klasztoru kanoników regularnych w Czerwińsku // Nasza Przeszłość, t. 4: 1957
- M. Gębarowicz. Mogilno – Płock – Czerwińsk. Studia nad organizacją Kościoła na Mazowszu w XI i XII w. // Prace historyczne w 30-lecie działalności profesorskiej Stanisława Zakrzewskiego – Lwów, 1934
- Katalog zabytków sztuki w Polsce, t. X: Dawne Województwo Warszawskie, red. I. Galicka i H. Sygietyńska, z. 16: Płońsk i okolice – Warszawa, 1979
- J. Kłoczowski Zakony na ziemiach polskich w wiekach średnich // Kościół w Polsce, t. 1: Średniowiecze, red. J. Kłoczowski – Kraków, 1966
- T. Mroczko. Czerwińsk romański – Warszawa, 1972
- Z. Świechowski. Architektura romańska w Polsce – Kraków, 2000
- T. Żebrowski. Zarys dziejów diecezji płockiej – Płock, 1976
Šaltiniai
- Sanktuarium Matki Bożej Czerwińskiej
- Artykuł o kościele romańskim w Czerwińsku Archyvuota kopija 2019-05-17 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Červinsko Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilika, Kas yra Červinsko Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilika? Ką reiškia Červinsko Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilika?
Viespaties Apreiskimo Svenciausiai Mergelei Marijai bazilika lenk Bazylika Zwiastowania Najswietszej Marii vadinama ir Svenciausiosios Mergeles Marijos Ramintojos sventove lenk Sanktuarium Matki Bozej Pocieszenia Romos kataliku baznycia centrineje Lenkijoje Mazovijos vaivadijos Plonsko apskrities Cervinsko prie Vyslos kaime Administraciskai priklauso dekanatui 1968 m suteiktas statusas Dar 1958 m buvo paimta valstybes apsaugon kaip romaninio stiliaus ir turinti istorine verte buvusi vienuolyno baznycia Cervinsko Viespaties Apreiskimo Svc Mergelei Marijai bazilikaVyskupijaDekanatasSavivaldybe Plonsko apskritisGyvenvieteAdresas Klasztorna 23Statybine medziaga murasPastatyta įrengta XII a Stilius RomanikaIstorijaBaznycia kartu su Laterano kanauninku vienuolynu buvo įkurta XII a antrajame ketvirtyje Fundavo Aleksandras is Malones taip pat kunigaiksciai Mazovijos Boleslovas IV Garbanius ir Sandomiero Persikeles tiltu per Vysla į desinįjį kranta 1410 m vasara zygio į Zalgirio musį metu joje meldesi Lenkijos karalius Jogaila o grįzdamas su pergale jis vienuolynui padovanojo savo salma kurį nesiojo kautyniu metu apie tai primena pavekslas ant sienos Kazimieras Jogailaitis lankesi cia po Torunes sutarties pasirasymo ir padovanojo is kryziuociu atimta Sv Barboros biusto formos relikvijoriu dabar saugomas Nuo 1779 m baznycioje muzikantu tarnavo Antanas Milvydas apie 1755 1837 lietuviu kilmes Lenkijos kompozitorius ir vargonininkas po mirties palaidotas Cervinske 1819 m Laterano kanauninku vienuolynas buvo uzdarytas į vienuoliu vieta is Plocko persikele 1902 m jos issikrauste o nuo 1923 m apleistuose pastatuose įsikure broliai salezieciai Popiezius Paulius VI 1968 m baznyciai suteike titula ArchitekturaXII a statyta baznycia islaike romanikos charakterį bet po daugkartiniu perstatymu joje atsirado ir gotikos ir baroko epochu elementu Tai triju navu tasytu granitiniu akmenu pastatas su zemu ir nedidele presbiterija Rytineje puseje tiek sonines navos tiek ir presbiterija uzsibaigia apsidemis XIII a viduryje petines apsides vietoje įrengta zakristija Dvibokste baznycia pirmakart buvo perstatyta po 1328 m gaisro po to XV a ir XV XVI amziu sanduroje vel pertvarkyta suteikus jai gotikos bruozu XVII a pirmojoje puseje prasidejo barokine rekonstrukcija romaniskos kolonos buvo apmurytos plytomis ir nutinkuotos be to padidintos langu angos ir perdengtos navos XIX a pr vienuolynas buvo uzdarytas ir baznycia tikintiesiems tarnavo kaip sio amziaus antrojoje puseje kapitaliskai suremontuoti bokstai ir naujai perdengti stogai XX a pr pardavus nugriautos vienuolyno dalies molio plytas remontas buvo tesiamas Tuo metu buvo aptikta polichromine romanine tapyba ir atidengtas tu laiku gausiai dekoruotas portalas pagrindinis įejimas is baznycios priangio į centrine nava Portalo arka remiasi į kolonas kairiosios is ju kapitelyje pavaizduotas antikinis didvyris įveikantis slibinus o desiniajame kapitelyje lapais apgaubta kauke Dar vienas mazesnis romaninis portalas yra pietineje navoje Jos duru apkaustuose buvo XII a islieta metaline figurele vaizduojanti liuto snukį su nasruose įstrigusia zmogaus galva Sį nuodemes simbolį Antrojo pasaulinio karo metu pasisavino vokieciu meno istorikas profesorius o apkaustu likucius siandiena galima pamatyti vietiniame muziejuje Sventoveje isliko keliolika senoviniu sieniniu fresku Itin vertingomis tyrinetojai įvardija pietineje koplycioje XIII a tapytus ir XX a atidengtus paveikslus Pietineje koplycios sienoje tai Paskutiniojo teismo fragmentas o rytineje siuzetai is Pradzios knygos Siaurines sienos tapyba datuojama XV amziumi Pagrindinis altorius pagamintas 1630 m Krokuvoje kurio centre tikinciuju garbinamas kaip stebuklingas Cervinsko Dievo Motinos atvaizdas Sį paveiksla 1612 m nutape meistras Lukasas is Loviciaus GalerijaAltorius su stebuklingu Svc Mergeles Marijos Ramintojos atvaizdu Ilga laika baznycioje saugotas Gdanske lietas Sv Barboros relikvijorius Viduramziu freskos Romanikos portalasLiteraturaA Bachulski Zalozenie klasztoru kanonikow regularnych w Czerwinsku Ksiega pamiatkowa ku uczczeniu 25 letniej dzialalnosci naukowej prof Marcelego Handelsmana Warszawa 1929 K Debski Bazylika czerwinska Plock 1988 K Debski Sanktuarium Maryjne w Czerwinsku Warszawa 1993 C Deptula Koscielny krag plocki w polowie XII w Roczniki Humanistyczne Towarzystwa Naukowego KUL t 8 1959 z 2 Dzieje klasztoru w Czerwinsku red E Olbromski Lublin 199 Dzieje Mazowsza do 1526 roku red A Gieysztor i H Samsonowicz Warszawa 1994 H Folwarski Poczet opatow klasztoru kanonikow regularnych w Czerwinsku Nasza Przeszlosc t 4 1957 M Gebarowicz Mogilno Plock Czerwinsk Studia nad organizacja Kosciola na Mazowszu w XI i XII w Prace historyczne w 30 lecie dzialalnosci profesorskiej Stanislawa Zakrzewskiego Lwow 1934 Katalog zabytkow sztuki w Polsce t X Dawne Wojewodztwo Warszawskie red I Galicka i H Sygietynska z 16 Plonsk i okolice Warszawa 1979 J Kloczowski Zakony na ziemiach polskich w wiekach srednich Kosciol w Polsce t 1 Sredniowiecze red J Kloczowski Krakow 1966 T Mroczko Czerwinsk romanski Warszawa 1972 Z Swiechowski Architektura romanska w Polsce Krakow 2000 T Zebrowski Zarys dziejow diecezji plockiej Plock 1976SaltiniaiVikiteka Cervinsko Viespaties Apreiskimo Svc Mergelei Marijai bazilika vaizdine ir garsine medziagaSanktuarium Matki Bozej Czerwinskiej Artykul o kosciele romanskim w Czerwinsku Archyvuota kopija 2019 05 17 is Wayback Machine projekto